2021.02.04
„Amber Grid“ 2020 m. uždirbo 52,3 mln. eurų pajamų
 
Neaudituotais duomenimis valstybės valdomai energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei EPSO-G priklausantis dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ kartu su dukterine įmone dujų birža „GET Baltic“ pandeminiais 2020 metais uždirbo 52,3 mln. eurų pajamų. 
 
2020 m. gamtinių dujų perdavimo kainos buvo vidutiniškai mažesnės 16 proc., o įmonės pajamos už suteiktas paslaugas buvo vos 5 proc. mažesnės nei 2019 m. Teigiamą įtaką operatoriaus pajamoms darė reikšmingai augę transportuotų dujų kiekiai Latvijos kryptimi ir Lietuvoje. Dujų rinkose vyravusios palankios kainos mažino patirtas sąnaudas.
„2020-ieji buvo itin mažų dujų kainų metai. Tai lėmė didžiausius per pastarąjį laikotarpį dujų srautus, perduotus per Lietuvos sistemą. Iš viso per metus transportavome 58 teravatvalandes dujų, šios energijos suvartojome daugiau Lietuvoje, o Baltijos šalys, kartu su Suomija transportavo rekordinį – trečdaliu didesnį nei 2019 m., dujų kiekį. Dėl gerų dujų kainų dvigubai mažiau išleidome, įsigydami dujas tinklo technologinėms reikmėms ir srautų balansavimui. Dėl to dvigubai augo grynasis pelnas“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.
2020 m. bendrovės grynasis pelnas siekė 18,1 mln. Eur ir buvo 53 proc. didesnis nei 2019 metais. EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) rodiklis siekė 26 mln. Eur ir buvo 7 proc. didesnis, palyginti su 24,3 mln. Eur 2019 m.
„2020 metų pradžioje veiklą pradėjus Estijos-Suomijos dujų jungčiai „Balticconector“ ir atsivėrus Suomijos dujų rinkai, savo veiklą itin praplėtė ir „Amber Grid“ priklausanti dujų birža „GET Baltic“. Praėjusiais metais augo biržos klientų ir sandorių skaičius, leidęs pasiekti labai gerus finansinius rezultatus“, – sako N. Biknius. 
„Amber Grid“ investicijos į dujų perdavimo tinklo modernizavimą 2020 m. buvo keturis kartus didesnės nei 2019 m. ir siekė 90 mln. eurų. Didžiąją dalį – beveik 77 mln. eurų pernai sudarė investicijos į GIPL dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos statybą. Iš viso iki šiol atliktos investicijos į GIPL projektą siekia 84 mln. eurų. Iki 2020 m. pabaigos buvo atlikta 61 proc. viso projekto statybos darbų, į Lietuvą atvežti visi dujotiekiui nutiesti reikalingi plieniniai vamzdžiai. 
 
2020 m., palyginti su 2019 m., dujų perdavimas į Baltijos šalis augo 33 proc. iki 8 TWh dujų. Dujų vartojimas Lietuvoje išaugo 7 proc., iš viso per metus buvo suvartota 25,1 TWh dujų, 2019 m. – 23,5 TWh. Per sausį-gruodį Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vartotojams buvo transportuota 33 TWh gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Karaliaučiaus sritį. Tai 12 proc. daugiau, palyginti su 2019 m., kai į Lietuvą buvo transportuota 29,5 TWh gamtinių dujų.
 
2020 metais į Lietuvos dujų perdavimo sistemą iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 65 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams. Dujų transportavimas per Lietuvą į Karaliaučiaus sritį 2020 m. sudarė 24,9 TWh ir buvo 4,2 proc. mažesnis nei 2019 m.
 
Į viršų