2020.06.30
„Amber Grid“: Lietuvoje kuriama dujų infrastruktūra pasitarnaus šalies ir regiono dujų rinkos integracijai
 
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ pateikė vertinimui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) dešimties metų dujų perdavimo tinklo plėtros planą. 2020–2029 m. numatoma įgyvendinti perdavimo sistemos plėtros investicijų projektus, skirtus diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius Lietuvoje ir regione bei užtikrinti dujų perdavimo sistemos saugumą ir patikimumą. Tarp svarbiausiųjų ir Europos dujų operatorių dešimties metų plane esančių projektų – užbaigti dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projektą, padidinti dujų perdavimo pajėgumus tarp Lietuvos ir Latvijos, modernizuoti esamo tinklo elementus.
 
Numatoma, kad per ateinančius penkerius metus investicijos į dujų perdavimo tinklą sieks apie 229 mln. eurų, iš jų pusė – dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektui įgyvendinti. 
„Lietuvoje esanti dujų infrastruktūra nuosekliai tampa vis reikšmingesnė visam regionui – Latvijai, Estijai, Suomijai, netrukus ir Lenkijai. Tai lemia sėkmingai veikiantis Klaipėdos SGD terminalas, stiprinama jungtis su Baltijos šalimis ir Suomija, aktyvi prekyba GET Baltic dujų biržoje bei kitais metais planuojamas prisijungimas prie bendros Europos Sąjungos dujų rinkos per jungtį su Lenkija. Mūsų tikslas – ne tik užtikrinti patikimą dujų perdavimą Lietuvos vartotojams bei prieigą prie įvairių dujų šaltinių, bet ir didinti Lietuvos dujų perdavimo sistemos panaudojimą transportuojant dujas į kitas šalis. Aktyvi regioninė dujų rinka ir didėjantis dujų infrastruktūros panaudojimo efektyvumas turės teigiamą įtaką perdavimo paslaugų kainoms“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius. 
„Amber Grid“ vertinimu sukurta infrastruktūra užtikrina dujų sistemos naudotojų poreikius atitinkančius srautus, yra pakankamai pralaidi juos perduoti ir atspari nepalankių aplinkybių atvejais. Specialistai skaičiuoja, kad kurį laiką mažėjęs dujų vartojimas Lietuvoje ateinančiais metais stabilizuosis ir sieks 21 TWh per metus.
 
Išliekant stipriai konkurencijai SGD rinkoje, prognozuojama, kad ir toliau didesni dujų kiekiai Lietuvą ir Baltijos šalis pasieks per Klaipėdos SGD terminalą lyginant su dujų srautu, tiekiamu iš Baltarusijos. 2020 m. apie 65 proc. dujų bus įleista per Klaipėdos SGD terminalą, likusi dalis – 31 proc. – per sienos su Baltarusijos tašką ir 4 proc. per Latvijos tašką. Pernai dėl itin palankių SGD kainų buvo perduotas istoriškai didžiausias gamtinių dujų kiekis į Latviją. 
 
Atsižvelgiant į tvaraus vystymosi kryptis, nustatytas Europos Komisijos strategijoje „The European Green Deal“, numatomas didėjantis žaliųjų dujų poreikis Europoje. Prisidedant prie žaliosios energijos plėtros skatinimo Lietuvoje, jau 2021 m. numatomi biometano gamintojų sistemų prijungimai prie bendro dujų perdavimo tinklo. Taip pat vertinamas galimas vandenilio transportavimo technologijų gamtinių dujų vamzdynais diegimas. Power to Gas (P2G) įrenginiais pagamintas vandenilis ar sintetinis metanas gali būti patiekiamas į dujų perdavimo infrastruktūrą ir maišomas su įprastomis gamtinėmis dujomis. 
 
Į viršų