Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius
„Amber Grid“ pirmojo 2022 m. pusmečio pajamos augo iki 56,5 mln. eurų
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo iki 56,5 mln. eurų ir buvo 79 proc. didesnės nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai pajamos siekė 31,6 mln. eurų. Didžioji dalis pajamų gauta iš perdavimo paslaugų transportuojant gamtines dujas, jos siekė 29,3 mln. Eur. Tačiau ne mažiau prie augimo prisidėjo pajamos, gautos iš dujų srautų balansavimo paslaugų, įtakos turėjo ir itin aukštos dujų kainos, persiskirstę dujų srautai sistemoje - daugiau dujų transportuota į Latviją bei Lenkijos kryptimi.
 
Ženklų didėjimą labiausiai lėmė pajamos, gautos iš dujų srautų balansavimo paslaugų. Jos 2022 metų pirmąjį pusmetį augo daugiau nei 7 kartus ir siekė 25,9 mln. Eur (2021 pirmąjį pusmetį – 3,4 mln. Eur). Balansavimo sąnaudos atitinkamai sudarė 24,2 mln. Eur (2021 m. pirmąjį pusmetį - 2,8 mln. Eur). Tokius didelius pokyčius pajamų ir sąnaudų dalyse lėmė  itin aukštos gamtinių dujų kainos, tačiau finansiniams rezultatams reikšmingos įtakos neturėjo. 
 
„Amber Grid“ 2022 m. pirmojo pusmečio EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 15,5 mln. eurų, palyginti su 17,8 mln. eurų pernai. Grynasis pelnas buvo 7,5 mln. eurų, palyginti su 12,5 mln. eurų grynojo pelno, uždirbto pernai tuo pačiu metu. Mažesnius pelningumo rodiklius lėmė ankstesniais laikotarpiais gautų didesnių pajamų nustatyti mažesni reguliuojami dujų perdavimo tarifai bei didelės gamtinių dujų kainos, kurios sudaro didžiausią „Amber Grid“ naudojamos energijos veiklai vykdyti dalį. 
 
„Karo Ukrainoje įtakoti geopolitiniai pokyčiai iš esmės pakeitė ir dujų srautus „Amber Grid“ sistemoje. Nutraukus gamtinių dujų importą iš Rusijos, Klaipėdos SGD terminalas tapo svarbiausiu dujų patekimo į Baltijos šalių regioną keliu,  o tai sąlygojo ir srautų persiskirstymą. Net 14 kartų išaugo dujų transportavimas į Latviją , o nuo gegužės – pradėjus veikti GIPL jungčiai - ir į Lenkiją. Pokyčius patiria ir vidinė Lietuvos rinka, kuri dėl rekordinių gamtinių dujų kainų traukėsi daugiau nei trečdaliu. Vis dėlto per 2022 m. pirmą pusmetį „Amber Grid“ valdoma gamtinių dujų  infrastruktūra perduota apie 11 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. Taip pat reikėtų pabrėžti, kad pirmojo pusmečio EBITDA ir grynojo pelno rodikliai viršija lūkesčius, atsižvelgiant į tai, kad perdavimo paslaugų kainos 2022 metais mažėjo“, – sako „Amber Grid“ finansų direktorius Gytis Fominas.
Dėl didelių dujų kainų ir dujų srautų balansavimo apimčių didėjo patirtos sąnaudos. Palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, šiemet jos augo 2,4 karto. Didžiąją dalį sąnaudų sudarė  išlaidos dujoms, reikalingoms perdavimo sistemos technologinėms reikmėms.
 
Per pirmąjį 2022 m. pusmetį į Lietuvą buvo patiekta 19,1 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 15,4 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 7,8 TWh dujų. Tai yra 14 kartų daugiau, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu.
 
2022 metais įtvirtinti trys esminiai pokyčiai: Lietuva nebeimportuoja dujų iš Rusijos, atidarytas dar vienas dujų tiekimo šaltinis – GIPL jungtis su Lenkija, Klaipėdos SGD terminalas tapo svarbiausiu dujų patekimo į Baltijos šalių regioną keliu. Lietuvos dujų sistema galutinai persiorientavo, o „Amber Grid“ užtikrino sistemos stabilumą ir patikimumą atsisakius iki šiol buvusio dujų tiekėjo rytuose.
 
Finansiniai „Amber Grid“ rezultatai yra konsoliduoti ir apima dujų biržos „GET Baltic“ rezultatus. „Amber Grid“ valdo 100 proc. „GET Baltic“ įstatinio kapitalo. 
 
Į viršų