Augant vartojimui Lietuvoje ir dujų transportavimo apimtims į Latviją, „Amber Grid“ per tris 2019 m. ketvirčius uždirbo 38,7 mln. eurų pajamų

Valstybės valdomai energijos perdavimo ir mainų įmonių grupei EPSO-G priklausantis gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ per tris šių metų ketvirčius uždirbo 38,7 mln. eurų konsoliduotų  pajamų, beveik tiek pat kiek ir pernai tuo pačiu metu, kai pajamos buvo 39,1 mln. Eur. Grynasis pelnas per šį laikotarpį siekė 7,8 mln. Eur, kai praėjusių metų trijų ketvirčių grynasis pelnas buvo 7,7 mln. Eur.

„Trečiąjį ketvirtį fiksuotas rekordinis dujų transportavimas Latvijos kryptimi ir šiemet dešimtadaliu augęs vartojimas Lietuvoje leido mums kompensuoti dėl šiltų žiemos orų mažesnę dujų perdavimo paslaugų paklausą metų pradžioje. Nenutrūkstamas suskystintų gamtinių dujų importas šiltuoju metų laiku leido ne tik išnaudoti Klaipėdos SGD terminalo pajėgumus, bet ir stabilizuoti mūsų uždirbtų pajamų lygį. SGD rinkoje ir toliau besilaikant mažoms dujų kainoms, tikėtina paskutinį šių metų ketvirtį matysime tas pačias šalies ir kaimyninių valstybių vartotojams palankias tendencijas“, - sako laikinai einantis „Amber Grid“ generalinio direktoriaus pareigas Nemunas Biknius.
Didesnės pajamos už suteiktas transportavimo paslaugas antrąjį ir trečiąjį metų ketvirtį taip pat amortizavo daugiau nei dvigubai sumažintos reguliuojamos investicijų grąžos poveikį finansiniam rezultatui. Metų pradžioje prasidėjus naujam penkerių metų reguliavimo periodui, „Amber Grid“ taikomą investicijų grąžos normą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba sumažino nuo 7,09 proc. iki 3,33 procento.
 
2019 m. trijų ketvirčių EBITDA (pelnas iki mokesčių, palūkanų, nusidėvėjimo ir amortizacijos) siekė 17,2 mln. Eur ir buvo 6 proc. mažesnis, palyginti su 18,3 mln. Eur tuo pačiu laikotarpiu pernai. Konsoliduotas „Amber Grid“ pelnas prieš mokesčius per pirmuosius devynis metų mėnesius siekė 9,3 mln. Eur. Tai 9 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai pelnas prieš apmokestinimą sudarė 8,5 mln. Eur. Tam didžiausios įtakos turėjo mažesnės nusidėvėjimo sąnaudos.
 
Daug dėmesio skiriant veiklos efektyvumui ir kryptingai investuojant į modernius perdavimo sistemos valdymo sprendimus, „Amber Grid“ konsoliduotos veiklos sąnaudos per nurodytą periodą sumažėjo 4 proc. iki 29,1 mln. Eur. Dujų perdavimo tinklo modernizavimui „Amber Grid“ sausio-rugsėjo mėn. skyrė 14,1 mln. Eur arba 24 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu (11,3 mln. Eur).
 
Dujų perdavimo veikla
 
Per tris 2019 m. ketvirčius 10 proc. išaugo dujų vartojimas Lietuvoje, Lietuvos poreikiams buvo suvartota 16,7 teravatvalandžų (TWh) dujų, pernai tuo pačiu metu - 15,2 TWh. Per sausį-rugsėjį į Lietuvą buvo transportuota 21,2 TWh gamtinių dujų, neskaitant dujų transportavimo į Kaliningrado sritį. Tai 20,4 proc. daugiau, lyginant su 2018 m. sausio-rugsėjo mėn., kai į Lietuvą buvo transportuota 17,6 TWh gamtinių dujų.
 
Per aptariamą laiką iš Klaipėdos SGD terminalo buvo patiekta 56,5 proc., o vamzdynais iš Baltarusijos ir Latvijos – 43,5 proc. viso įleisto dujų kiekio, skirto Lietuvos ir kitų Baltijos šalių vartotojams. Per Klaipėdos SGD terminalą tiekiamų dujų kiekis buvo 76 proc. didesnis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Latvijos ir Estijos kryptimi komerciškai buvo transportuota 4,2 TWh gamtinių dujų ir tai beveik du kartus daugiau nei 2018 m. per 9 mėnesius, kai į kitas Baltijos šalis buvo transportuota 2,2 TWh dujų.
 
2020 m. – mažesnė dujų perdavimo kaina
 
Šį rugsėjį „Amber Grid“ valdyba nustatė, o vėliau Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) patvirtino, kad 2020 metais 16 proc. mažės vidutinė perdavimo paslaugų kaina Lietuvos vartotojų poreikiams. Didžiausią įtaką vidutinių dujų perdavimo kainų mažėjimui turėjo įmonės reguliuojamos veiklos sąnaudų sutaupymai ir gautos papildomos pajamos už trumpalaikius pajėgumus, perduodant dujas Lietuvos vartotojams ir Latvijos kryptimi.
 
„Amber Grid“ strateginių projektų apžvalga
 
Per 2019 m. 9 mėnesių laikotarpį, įgyvendinant strateginį bendrovės dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą GIPL, „Amber Grid“ pasirašė sutartį su Lenkijos bendrove „Izostal“ S.A. dėl jungties statybai reikalingų vamzdžių įsigijimo. Sutarties, pasirašytos 2019 m. liepos 25 d., vertė – 26,4 mln. eurų (be PVM). GIPL rangos darbų pirkimo konkursas tebevyksta. Gavus Viešųjų pirkimų išvadą buvo nutarta pakartotinai įvertinti  galutinius rangos darbų pirkimo konkurso pasiūlymus. GIPL projektą suplanuota įgyvendinti iki 2021 m. pabaigos.
 
Europos Komisija patvirtino, kad finansuos kito strateginio projekto – Lietuvos-Latvijos dujotiekių jungties  pajėgumų didinimo statybos darbus. Planuojama, kad bendros investicijos šiam projektui sudarys 10,2 mln. eurų. Lietuvos investicijų dalis šiame projekte sieks 4,7 mln. eurų.
 
Lietuvos–Latvijos jungties padidinimo statybų etapui Lietuvos teritorijoje Europos Komisija skirs ES paramą pagal Infrastruktūrų tinklų priemonę (CEF) – iki 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų, t.y. iki 2,1 mln. eurų. „Amber Grid“ projektą įgyvendina kartu su Latvijos operatoriumi „Conexus Baltic Grid“. Sutartį dėl projekto finansavimo planuojama pasirašyti iki 2019 m. pabaigos, o projektą įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos.
 
Inovacijos ir žalioji energetika
 
Kuriant sąlygas žaliųjų dujų plėtrai Lietuvoje, „Amber Grid“ rugsėjį prisijungė prie europinės asociacijos, vystančios Europos žaliųjų dujų kilmės garantijų tarpvalstybinę mainų sistemą – ERGaR (European Renewable Gas Registry). Nuo šių metų birželio „Amber Grid“ pradėjo administruoti nacionalinį dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų registrą. „Amber Grid“ taip pat dalyvauja ES finansuojamame projekte „Regatrace“, skirtame sukurti europinę biometano ar kitų atsinaujinančių dujų kilmės garantijų prekybos sistemą.
 
Liepos mėn. „Amber Grid“ pradėjo veiklą Europos dujų tinklo saugumo ir atsparumo didinimo projekte „SecureGas“, finansuojamame iš ES „Horizon 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos. Projekto dalyviai rengia metodikas, priemones ir gaires esamiems ir būsimiems dujų infrastruktūros įrenginiams didinant jų atsparumą kibernetinėms ir fizinėms grėsmėms.
 
Šį rudenį pradėtas įgyvendinti dujų perdavimo sistemos čiaupų skaitmenizavimo projektas, kurio vertė - 9 mln. eurų (be PVM), pusė lėšų pritraukta iš ES struktūrinių fondų. Planuojama, kad iki 2022 m. pusė bendrovės perdavimo sistemoje įrengtų čiaupų mazgų bus valdomi nuotoliniu būdu, o reikiami duomenys perduodami į nuotolinio valdymo sistemą SCADA.
 
Vadovybės pokyčiai
 
Praėjusį mėnesį iš „Amber Grid“ generalinio direktoriaus pareigų atsistatydino šešerius metus bendrovei vadovavęs Saulius Bilys. „Amber Grid“ valdyba laikinuoju bendrovės generaliniu direktoriumi paskyrė įmonės valdybos pirmininką Nemuną Biknių. Kol N. Biknius eis įmonės vadovo pareigas, jo veikla „Amber Grid“ valdyboje sustabdyta, o valdybos pirmininko pareigas eina valdybos narys Algirdas Juozaponis. N. Biknius eis „Amber Grid“ vadovo pareigas, kol bus atrinktas nuolatinis vadovas. Sprendimas dėl atrankos procedūros bus priimtas artimiausiu metu.

 

Į viršų