En

Paieška

*alt_site_homepage_image*
En
Meniu

Naujienos

Per devynis mėnesius Lietuvoje suvartota 36 proc. mažiau dujų nei pernai

 
Dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenimis, Lietuvos dujų poreikis reikšmingai sumažėjo, tačiau išaugo per šalies perdavimo sistemą transportuojamų dujų srautai. Nors pastaruoju metu dujų kainų kreivė Europos biržose leidžiasi žemyn, tokį pokytį lėmė šiemet buvusi itin aukšta dujų kaina ir valstybių, turinčių prieigą prie Lietuvos dujų perdavimo sistemos, poreikis laiku apsirūpinti dujomis. 
 
Per devynis šių metų mėnesius į Lietuvą buvo patiekta beveik 30  teravatvalandžių (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučiaus sritį. Tai – 45 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 20,5 TWh dujų. Dujotiekių jungtimi į Latviją kitų Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 13,2 TWh dujų. Tai – beveik 8 kartus daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. 
 
Dėl Europoje tvyrančios energijos kainų krizės, dujų vartojimas Lietuvoje per 9 mėnesius sumažėjo daugiau kaip trečdaliu. Nuo sausio iki rugsėjo pabaigos šalyje buvo suvartota beveik 12 TWh dujų, tai – 36 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai dujų poreikis buvo 18,5 TWh dujų. Esminę įtaką dujų vartojimo kritimui turi dujų vartojimą šiais metais reikšmingai sumažinusi stambiausia dujų vartotoja Lietuvoje – trąšų gamintoja „Achema“. 
„Tarptautinė krizė energetikos sektoriuje pasireiškia tuo, kad Lietuvoje sparčiai mažėja dujų vartojimas, tačiau mūsų dujotiekiais dujos teka kaip niekada dideliais kiekiais. Šiuo metu apie 80 proc. į Lietuvą patenkančių dujų yra perduodama kitų šalių Europos Sąjungos poreikiams. Pastarojo meto įvykių kontekste galutinai tapome dujų srautų kryžkele ir padedame kitoms valstybėms apsirūpinti dujomis“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. Jis pabrėžia, kad didesnis kitoms šalims transportuojamas dujų srautas reiškia didesnes šalies pajamas už pasinaudojimą dujų perdavimo tinklais. Tai ateityje gali turėti įtakos mažesnei dujų perdavimo kainai Lietuvos vartotojams.
Nuo šių metų gegužės veikiančiu GIPL dujotiekiu į Lenkiją gegužės-rugsėjo mėnesiais buvo perduota 4,2 TWh dujų, o GIPL jungtimi į Lietuvą – 1 TWh. 
 
Per Klaipėdos SGD terminalą – pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir Baltijos šalims, per devynis mėnesius buvo patiekta 77 proc. (22,7 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė beveik 10 proc. (2,8 TWh), iš Lenkijos – 3 proc. Per sausį – kovą per Lietuvos-Baltarusijos jungtį buvo transportuota  apie 10 proc. (3 TWh) dujų. 
 
Nuo balandžio 1 d. Lietuvai nutraukus rusiškų dujų importą, per Lietuvos-Baltarusijos jungtį transportuojamos tik Karaliaučiui skirtos dujos. Dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį per devynis šių metų mėnesius sudarė 17,6 TWh ir buvo 3 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu, kai per Lietuvą tranzitu į Karaliaučių buvo perduota 18,2 TWh dujų. 
 
Dujos Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių poreikiams tiekiamos per Klaipėdos SGD terminalą, iš Lenkijos ir iš Latvijos.