Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius

Perdavimo sistema

 
Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorius „Amber Grid“ yra atsakingas už saugų ir patikimą gamtinių dujų perdavimą aukšto slėgio dujotiekiais. Bendrovė eksploatuoja 2285 km ilgio aukšto slėgio dujotiekių tinklą visoje Lietuvoje ir valdo 68 dujų skirstymo ir apskaitos stotis bei dvi dujų kompresorių stotis. 
 
„Amber Grid“ sistema sujungta su keturių šalių – Latvijos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos Karaliaučiaus srities dujų perdavimo sistemomis, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu bei Lietuvos dujų skirstymo operatorių sistemomis. 
 
Gerai išvystyta Lietuvos dujų perdavimo sistema tarnauja kaip regioninis dujų perdavimo šiaurės kryptimi, link Latvijos ir pietų kryptimi, link Lenkijos, koridorius.
 

 

Gamtinių dujų perdavimas yra dujų transportavimas aukšto slėgio vamzdynais pristatant dujas vartotojams.
 
„Amber Grid“ valdomą dujų perdavimo sistemą sudaro magistralinių dujotiekių vamzdynai, dujų kompresorių stotys, dujų apskaitos ir skirstymo stotys, dujotiekių apsaugos nuo korozijos įrenginiai, duomenų perdavimo ir ryšio sistemos.
 
Pagrindinės sudedamosios perdavimo sistemos dalys
Magistraliniai dujotiekiai (MD) Dujų skirstymo stotys (DSS) Dujų apskaitos stotys (DAS) Dujų kompresorių stotys (DKS)
2285 km 64 

MAGISTRALINIAI DUJOTIEKIAI

Magistralinių dujotiekių tinklas Lietuvoje buvo pradėtas vystyti 1961 m. Dažniausiai naudojamų dujotiekių skersmuo yra 700 mm, didžiausias Lietuvos tinkle esančių dujotiekių skersmuo siekia ir 1220 mm. Didžiosios dalies perdavimo sistemos projektinis slėgis yra 54 bar.
Lietuvai įsirengus Klaipėdos SGD terminalą, didžioji dalis Lietuvos ir Baltijos šalių poreikiams skirtų dujų į perdavimo sistemą patenka per Klaipėdos SGD terminalą. Pastaraisiais metais 65 proc. reikalingų dujų buvo patiekta per terminalą. 
 
DUJŲ KOMPRESORIŲ STOTYS
 
Pagrindinė dujų kompresorių stočių paskirtis – padidinti dujų slėgį ir sukurti didesnį dujotiekio pralaidumą, kad didelį dujų kiekį būtų galima transportuoti ilgais atstumais. Įprasta dujų kompresorių stotis įrengti kas kelis šimtus kilometrų. 
 
Panevėžio DKS
Panevėžio dujų kompresorių stotis (DKS) įrengta 1974 m. Ši stotis skirta gamtinių dujų transportavimui  Rygos, Klaipėdos ir Vilniaus kryptimis. 
Panevėžio DKS yra reversinė, todėl galimi dujų srautų krypties pakeitimai. Stotyje įrengti 7 stūmokliniai kompresoriai. Bendras jų galingumas – 7,7 MW.
 
Jauniūnų DKS
Jauniūnų dujų kompresorių stotis (DKS) įrengta 2010 m. Antros Lietuvoje dujų kompresorių stoties  įrengimas buvo numatytas įgyvendinant Lietuvos Nacionalinės energetikos strategiją. Jauniūnų DKS gamtinės dujos suslegiamos ir dujų slėgis magistraliniame dujotiekyje pakeliamas iki 54 barų. Stotyje sumontuotos 3 dujų turbinos su  išcentriniais dujų kompresoriais. Stoties galingumas – 34,5 MW.
 
DUJŲ APSKAITOS STOTYS
 
Kiemėnų DAS
Kiemėnų dujų apskaitos stotis (DAS) pastatyta 2005 m. Ji skirta didesniam gamtinių dujų tiekimo patikimumui užtikrinti. Stotis sudaro galimybę naudotis Latvijos Inčukalnio požemine gamtinių dujų saugykla, kuri priklauso Latvijos dujų perdavimo sistemos operatoriui „Conexus Baltic Grid“. Apskaitos stotis reversinė – joje yra apskaitomos abiem kryptimis – Lietuvos – Latvijos bei Latvijos – Lietuvos – tiekiamos dujos. Stotis pritaikyta dirbti automatiniu režimu, įrengtos priemonės jos valdymui ir parametrų stebėjimui iš bendrovės sistemos valdymo centro. Pajėgumai iš Lietuvos į Latvijos pusę yra 270 tūkst. nm3/h, o iš Latvijos į Lietuvą – 260 tūkst. nm3/h. Iki 2023 m. pabaigos įgyvendinus strateginį ELLI projektą, planuojama padidinti pajėgumus iš Lietuvos į Latviją iki 448 tūkst. nm3/h , o  iš Latvijos į Lietuvą – iki 443 tūkst. nm3/h. 
 
Šakių ir Kotlovkos DAS
1994 m. pasienyje su Rusijos Karaliaučiaus sritimi pastatyta Šakių dujų apskaitos stotis buvo rekonstruota 2009 m. Jos pralaidumas siekia 480 000 nm3/h. Per Lietuvą organizuojamas dujų tranzitas į Karaliaučiaus sritį. Dujos Rusijos anklavo gyventojams tranzitu tiekiamos iš Rusijos, per Baltarusiją. Lietuvos – Baltarusijos pasienyje įrengtoje Kotlovkos dujų apskaitos stotyje apskaitomos tranzitui skirtos dujos, kurios, transportuotos per Lietuvą, į Karaliaučiaus sistemą perduodamos per Šakių DAS.
 
Santakos DSRAS
2021 m. užbaigus strateginį dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projektą, Lazdijų rajone buvo įrengta Santakos dujų slėgio ribojimo ir apskaitos stotis. Svarbus GIPL dujotiekio elementas, Santakos dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotis, tarnauja kaip Lietuvos dujų perdavimo sistemos vartai į Europą. Iki šio mazgo iš Europos tiekėjų atkeliaujančios dujos yra apskaitomos, patikrinamas jų kaloringumas, sureguliuojamas slėgis, atitinkantis sistemos poreikius. Analogiškai, per šį tašką dujos iš Lietuvos perduodamos į Lenkiją ir kitas Europos šalis.
 
DUJŲ SKIRSTYMO STOTYS
 
Lietuvoje veikia 64 dujų skirstymo stotys. Pagrindinė jų paskirtis – sumažinti dujų, atkeliaujančių iš magistralinių dujotiekių, slėgį iki skirstomajam dujų tinklui tinkamo slėgio, joms suteikiamas specifinis kvapas. 
 
PERDAVIMO SISTEMOS EKSPLOATAVIMAS
 
Siekiant užtikrinti magistralinių dujotiekių darbo patikimumą, efektyvumą ir saugumą, vykdomi suplanuoti remonto bei techninės priežiūros darbai. Magistralinių dujotiekių projektavimas, statyba ir eksploatavimas detaliai reglamentuoti taisyklėmis ir kitais norminiais teisės aktais. Priklausomai nuo dujotiekio charakteristikų, technologinio išdėstymo, techninės priežiūros rezultatų, papildomas dėmesys skiriamas didžiausios rizikos magistraliniams dujotiekiams. Periodiškai atliekami vamzdynų patikros arba vidinės diagnostikos darbai. Šiuo metu vidinei diagnostikai yra pritaikyta 1833 km vamzdynų. Iki 2024 m. numatoma pritaikyti 80 proc. magistralinių dujotiekių.  

Informaciją apie perdavimo sistemos pajėgumus rasite čia.

Į viršų