Perdavimo sistema

Išsamią informaciją apie DUJOTIEKIŲ JUNGTIES TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL) projektą galite rasti čia.  

DUJOTIEKIŲ JUNGTIES TARP LATVIJOS IR LIETUVOS PAJĖGUMŲ PADIDINIMAS (ELLI)

Tikslai:

• užtikrinti pakankamus pajėgumus tarp Baltijos ir kitų Europos šalių;
• pasinaudoti alternatyviais dujų tiekimo šaltiniais ir transportavimo keliais regiono šalims;
• padidinti dujų tiekimo saugumą regione ir sumažinti priklausomybę nuo vienintelio dujų tiekėjo;
• prisidėti prie vidaus energetinės rinkos kūrimo;
• padidinti rinkos integraciją ir konkurenciją;
• sustiprinti ES šalių energetinį solidarumą.

Bus sudarytos geresnės sąlygos naudotis Latvijos Inčukalnio požemine dujų saugykla. Integravus Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, ši jungtis taps svarbia maršruto, jungiančio Europos ir Rytų Baltijos regiono rinkas, dalimi.

Vykdytojai:

• AS „Conexus Baltic Grid“;
• AB „Amber Grid“. 

Informacija apie projektą:

• 2018 m. buvo atlikta dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos galimybių studija ir kaštų naudos analizė.  Studijoje įvertinta regiono rinkos paklausos analizė ir dujų srautų modeliavimas parodė, kad regiono dujų poreikio ir dujų tiekimo saugumo užtikrinimui, po to, kai bus sukurta kita regiono dujų perdavimo infrastruktūra, t. y. dujotiekių jungtis tarp Suomijos ir Estijos (Balticconnector) bei Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) ir kita, tarp Lietuvos ir Latvijos bus reikalingi didesni perdavimo pajėgumai – iki 130,47 GWh per parą Latvijos kryptimi (dabar 67,6 GWh per parą) ir iki 119,5 GWh per parą Lietuvos kryptimi (dabar 65,1 GWh per parą);
• Lietuvos teritorijoje bus padidinti Kiemėnų dujų apskaitos stoties pajėgumai ir pertvarkytas dujotiekis prie Panevėžio kompresorių stoties, o Latvijoje – modernizuoti magistraliniai dujotiekiai, kad būtų galima padidinti slėgį iki 50 bar (dabar 40 bar);
• Planuojamos investicijos 10,2 mln. eurų, iš kurių Lietuvos teritorijoje – 4,7 mln. eurų.

Projekto įgyvendinimo etapai:
• Galimybių studija ir kaštų-naudos analizė (2018 m.);
• Lietuvos ir Latvijos nacionalinės reguliavimo institucijų sprendimas dėl tarpvalstybinių sąnaudų paskirstymo tarp Lietuvos ir Latvijos (2019 m.);
• Projektavimas (2020 – 2021 m.);
• Statyba (2021 – 2023 m.).

ES parama:

2018 m. gegužės 25 d. „Amber Grid“ ir „Conexus Baltic Grid“ pasirašė trišalę ES finansinės paramos sutartį su Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) finansuoti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo galimybių studiją pagal ES infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). Studijai parengti buvo skirta iki 175 tūkstančių eurų ES paramos. 
2019 m. gruodžio 20 d. INEA, „Amber Grid“ ir „Conexus Baltic Grid“ pasirašė ES finansinės paramos sutartį finansuoti dujotiekių jungties tarp Latvijos ir Lietuvos pajėgumų padidinimo statybos darbus.  Pagal šią sutartį projektui skirta iki 4,9 mln. eurų ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). „Amber Grid“ skirta iki 2,1 mln. eurų, „Conexus Baltic Grid“ – iki 2,8 mln. eurų ES finansinė parama.

Projektas įtrauktas į:

• ES Bendro intereso projektų ketvirtąjį sąrašą, paskelbtą 2019 m. spalio mėn.;
• Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSOG) dešimties metų plėtros planą, paskelbtą 2018 m.;
• Baltijos (BEMIP) regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2017–2026 m.;
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.     

  

Į viršų