DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)


Tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Gamtinės dujos jungtimi galės tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijos pusėje. Planuojama, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos bus nutiesta iki 2021 m. pabaigos. Europos Komisija GIPL projektą pripažino bendrojo ES intereso projektu (PCI).

Skaityti daugiau

Investicijos

Preliminari GIPL projekto vertė – 500 milijonų eurų. Investicijos į infrastruktūrą Lietuvos teritorijoje sudarys iki 136 milijonų eurų. Verslo aplinkos analizei ir galimybių studijai parengti bei GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai parengti buvo gauta ES finansinė parama pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą, kuri sudarė 50% nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Europos Komisijos 2014 m. sprendimu GIPL projekto parengiamiesiems darbams skirta iki 10,6 milijonų eurų ir iki 295,4 milijonų eurų statybos darbams atlikti pagal Europos tinklų infrastruktūros priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos, GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje – iš viso 54,9 milijonus eurų. Likusi projekto dalis finansuojama projekto vykdytojų lėšomis.

Projekto nauda

Integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką

Sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei padidins dujų rinkos konkurencingumą

Padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju

Sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos bei Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus

Padidins dujų prekybos likvidumą Baltijos šalių ir Lenkijos prekybos zonose, sustiprins jų regioninį vaidmenį

Naujienos

Kaip GIPL jungtis pakoreguos Europos dujų rinkos žemėlapį?


Kada rinka galės naudotis GIPL jungtimi, kokiomis sąlygomis? Kokią Baltijos šalių poreikio dalį galės patenkinti nauja infrastruktūra? Tokie klausimai kyla rinkos dalyviams, belaukiant GIPL dujotiekio. 

Kada rinka galės naudotis GIPL jungtimi, kokiomis sąlygomis? Kokie bus jungties pajėgumai? Kokią Baltijos šalių poreikio dalį galės patenkinti nauja infrastruktūra? Kokia nauda iš Lietuvos–Lenkijos jungties Baltijos šalims ir Suomijai? Tokie klausimai kyla rinkos dalyviams, belaukiant GIPL – dujotiekio, sujungsiančio Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemas, statybų starto, numatyto šiemet.

GIPL – dar vienas alternatyvus dujų koridorius Europoje

Šiuo metu vienintelis alternatyvus dujų šaltinis Lietuvai, visoms Baltijos šalims, o nuo 2020 m. ir Suomijai yra Klaipėdos SGD terminalas. Nuosekliai judame link 2022 metų, kai rinkai galėsime pasiūlyti ir antrą prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių – veikiančią GIPL jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Šio dujotiekio atsiradimas turės esminės įtakos gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimui Baltijos regione. Neabejojama, kad GIPL sudarys spaudimą rusiškų dujų tiekėjams. Atidarius dujų transportavimo vartus, per Lenkiją atsivers prieiga prie pagrindinių Europos dujų prekybos centrų bei įvairių dujų tiekimo šaltinių. Padidės dujų tiekimo saugumo ir solidarumo mechanizmų – pagalbos tarp šalių, įvykus dujų nutraukimo incidentams, veikimo užtikrinimas.

GIPL nauda regionui išaugs 2020 m. pradėjus veikti „Balticconnector“ ir formuojant regioninę dujų rinką

Žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, GIPL įgauna vis didesnę reikšmę, lyginant su tuo laiku, kai projektas dar tik buvo planuojamas. Anksčiau jungtis buvo aktuali tik Baltijos šalims, dabar, kai buvo priimtas sprendimas pastatyti jungtį tarp Estijos ir Suomijos „Balticconnector“, GIPL tampa svarbiu infrastruktūros elementu ir Suomijai. Šiai šaliai atsivers platesnės dujų tiekimo diversifikavimo galimybės ir didės derybinė galia, kalbantis su rusiškų dujų tiekėjais. Formuojant bendrą Baltijos regiono dujų perdavimo tarifų zoną, rinkos prasme Estija ir Suomija, kaip niekada iki šiol, priartės prie Lietuvos ir galės veiksmingiau pasinaudoti GIPL teikiama nauda. Į regioninę rinką įsitraukus Lietuvai, kitos regiono šalys įgytų komerciškai tiesioginę prieigą prie GIPL, dėl to padidėtų ir GIPL sukuriama vertė.

Jungties pajėgumai gali būti didinami

GIPL jungtis padengs beveik pusę – apie 44 proc. viso Baltijos šalių ir Suomijos gamtinių dujų poreikio. Pradėjus veikti jungčiai, pajėgumai iš alternatyvių dujų šaltinių padidės net 60 proc. Suplanuoti GIPL jungties pajėgumai iš Lenkijos į Lietuvą – 27 teravatvalandės (TWh) per metus, o iš Lietuvos į Lenkiją – 21 TWh per metus. Bet nebūtina sustoti ties šiais skaičiais: esant poreikiui ir atlikus sąlyginai nedideles investicijas, ateityje būtų galima GIPL pajėgumus padidinti dar 70 proc. Tam reikėtų pastatyti naują dujų kompresorių stotį pasienyje su Lenkija.
 
Projekto svarba Lenkijoje

Naujas dujotiekis Lietuvai ir Baltijos regionui svarbus dėl papildomo dujų šaltinio užsitikrinimo. Tačiau GIPL taip pat reikšmingas ir Lenkijai. Jungtis leis padidinti per Lenkijos teritoriją transportuojamus dujų srautus bei sukurs papildomas dujų tiekimo galimybes rinkos dalyviams. Be to, atsivers galimybės prijungti naujus dujų vartotojus – Lenkijos pusėje bus nutiesta apie 350 km naujo dujotiekio ten, kur jo niekada nebuvo. Tai atvers šansą dujofikuoti daugiau Lenkijos teritorijos ir keisti taršios anglies naudojimą į švarias dujas, pagerinant šalies aplinkosauginius rodiklius. 

GIPL proveržio metai

Nors aktyvus bendradarbiavimas su Lenkijos perdavimo sistemos operatoriumi dėl GIPL prasidėjo dar 2009 m., GIPL proveržio metais gali būti laikomi 2018-ieji,  kai buvo priimtas galutinis sprendimas investuoti į šį regioninį projektą ir pasirašyta Lenkijos ir Lietuvos perdavimo tinklų sujungimo sutartis. Iškart po to sekė viešųjų konkursų procedūros. Planuojama, kad sutartys su jungties rangovais bus pasirašytos artėjant 2019 m. viduriui. Lygiagrečiai projektas įgyvendinamas ir Lenkijos pusėje – vyksta viešieji pirkimai, o statybų pradžia numatyta 2019 m. pabaigoje.

Dar neatskleistos visos GIPL galimybės

Vienas svarbiausių darbų šiemet – atlikti studiją, kurioje būtų išnagrinėtos komercinės GIPL panaudojimo galimybės ir priemonės, galinčios padidinti jo socioekonominę naudą. Svarbu, kad rinka pradėtų naudotis jungtimi vos tik ši pradės veikti, o prieigos prie GIPL sąlygos leistų ja efektyviai naudotis. Siekiame, kad GIPL sukuriama vertė rinkai būtų kuo didesnė. Studijos rengėjai turėtų išnagrinėti situaciją Europos dujų rinkose, GIPL įdarbinimo galimybes, portfelio formavimo strategijas, iš kur ateinančios dujos turės didžiausią potencialą. Studija parodys, kokie produktai bei kokios prieigos prie infrastruktūros sąlygos galėtų būti pasiūlytos rinkos dalyviams. Kokie būtini reguliavimo pakeitimai turi būti atlikti, teikiant naujas paslaugas, susijusias su nauja infrastruktūra. Taip pat tikimasi gauti vertingų pasiūlymų dėl tolesnių iniciatyvų regionui. Studijos rezultatus numatoma turėti 2019 m. rudenį.
 
Komentaras apie GIPL jungtį skelbiamas ir NLEA apžvalgoje.  
 

 

Suskleisti

Ruošiantis GIPL statybų etapui – dėmesys bendruomenėms


Ruošiantis dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybų startui, „Amber Grid” organizavo specialius susitikimus su bendruomenėmis, kurių teritorijose vyks dujotiekio tiesimo darbai. Tai buvo puiki proga atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus dėl GIPL.

Lietuva įgyvendina Europos Sąjungos reikšmės dujotiekių jungties projektą GIPL, kuris per Lenkiją sujungs Lietuvą su Vakarų Europa. Šiuo metu vyksta jungties rangos darbų viešųjų pirkimų konkursas, o jam pasibaigus prasidės dujotiekio statybos. Iš viso per Lietuvą bus nutiesta 165 km dujotiekio. Ruošiantis statybų startui, „Amber Grid” atstovai organizavo specialius susitikimus su bendruomenėmis, kurių teritorijose vyks dujotiekio tiesimo darbai. Tai buvo puiki proga atsakyti į žmonėms rūpimus klausimus dėl GIPL projekto.

Per praėjusį rudenį ir šį pavasarį „Amber Grid” vietos bendruomenėms surengė 55 susitikimus su žmonėmis, kurie kuria, mąsto ir skatina kitus gyventi sąmoningai. Susitikimuose, skirtuose dialogo kultūros puoselėjimui bendruomenėse, kurių aplinkoje veikia „Amber Grid“ ir kur bus tiesiama tarptautinė dujotiekio jungtis, dalyvavo Širvintų, Vilniaus, Elektrėnų, Kaišiadorių, Prienų, Birštono, Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės rajonų gyventojai. Iš viso apie 6000 žmonių iš 9 savivaldybių ir 22 seniūnijų turėjo progą gyvai pasikalbėti su tokiais žinomais žmonėmis kaip aktorius Giedrius Savickas, atlikėjai Gabrielius Liaudanskas-Svaras, Justė Arlauskaitė Jazzu, Marijonas Mikutavičius, Saulius Urbonavičius Samas, Rafailas Karpis, aktorius Mantas Stonkus, psichologas Dainius Pūras, kūrėjas Haroldas Mackevičius. Susitikimų metu atviru pokalbiu su auditorija mezgėsi dialogas ne tik apie projektą, bet ir apie paprastus dalykus – santykius, prasmingą veiklą ir vertybes.

„Amber Grid“ socialinės atsakomybės projektas „Dialogo kultūra ir bendradarbiavimo ugdymas įgyvendinant GIPL projektą“ pradėtas 2018 m. rudenį. Projektu siekiama teikti gyventojams informaciją apie jų kaimynystėje įgyvendinamo GIPL projekto svarbą, eigą ir progresą, šviesti visuomenę, formuoti patikimos, skaidrios, socialiai atsakingos įmonės įvaizdį, puoselėti atsakomybės, racionalios kūrybos ir dialogo kultūrą bei kurti ilgalaikius ryšius su bendruomenėmis, kurių aplinkoje bendrovė vykdo veiklą. Projekto, skirto bendruomenėms tęsinys numatytas 2019 m. rudenį.


 

Suskleisti

Projekto vykdytojai

Projektą vykdo Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM. Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.
 
Apie „Amber Grid“
„Amber Grid“ yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė atsakinga už patikimą ir saugų dujų perdavimą (jų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, o taip pat už perdavimo sistemos eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą.
 
Apie GAZ-SYSTEM
Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM yra atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir perdavimo tinklo valdymą Lenkijoje. Jis taip pat yra bendrovės „Polskie LNG“ savininkas, SGD terminalo operatorius.

 

Projekto techniniai parametrai

Dujotiekio ilgis

Bendras dujotiekio ilgis Lietuvos ir Lenkijos teritorijose*

~508 km
*preliminarūs duomenys

Dujotiekio ilgis Lenkijoje

~343 km

Dujotiekio ilgis Lietuvoje

~165 km

Jungties pajėgumai

PL->LT  27 TWh/metus

(2,4 mlrd. kub. m/metus)

LT->PL  21 TWh/metus

(1,9 mlrd. kub. m/metus)

 

PL->LT  74 GWh/parą

(6,6 mln. kub. m/parą)

LT->PL  58 GWh/parą

(5,2 mln. kub. m/parą)

 

Projektinis slėgis

Lenkijos terirorijoje

8,4 MPa

Lietuvos teritorijoje

5,4 MPa

 

Projekto grafikas

Dujotiekis nutiestas ir veikia

Paskelbti GIPL projekto dalies Lietuvos teritorijoje statybai reikalingų vamzdžių viešieji pirkimai
Paskelbti GIPL projekto dalies Lietuvos teritorijoje statybos darbų  viešieji pirkimai
Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai pasirašė tinklų sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą investuoti į GIPL projektą bei pradėjo dujotiekio statybos etapą
Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius