DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)

GIPL – tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos, o tuo pačiu Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Jis reikšmingai prisidės prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.

Video apie GIPL projektą

GIPL – tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos, o tuo pačiu Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Jis reikšmingai prisidės prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.

Apie GIPL projektą trumpai

AB „Amber Grid“ pratęsė tarptautinio pirkimo įsigyti statybos darbus dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje terminą. Paraiškas dalyvauti statybos darbų pirkime konkurso dalyviai turi pateikti iki šių metų rugpjūčio 22 d. 10 val. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu.

Tai Europos Sąjungos bendrojo intereso projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) dalis, kurį AB „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

Pirkimų laimėtojas bus atsakingas už magistralinio dujotiekio ir dujų apskaitos stoties statybą. Apie 165 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis bus paklotas nuo Jauniūnų kompresorių stoties Širvintų rajone iki Lietuvos–Lenkijos sienos Lazdijų rajone.

Plieninių vamzdžių pirkime paraiškų laukiama iki rugpjūčio 24 d. 10 val.

Lietuvos teritorijoje GIPL dujotiekio statybos darbus numatoma pradėti 2019 m. II ketvirtį, užbaigus tarptautinio pirkimo procedūrą. Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. gruodžio mėn. Pagal projektą dujotiekio ilgis bus apie 500 km, iš jų Lietuvos teritorijoje – 165 km.

Pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 22 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. ketvirtadienį pasirašė tinklų sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą investuoti į dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą bei pradėjo dujotiekio statybos etapą.

„Po intensyvių ir konstruktyvių derybų etapo pereiname į realią jungties statybos stadiją. GIPL projektas yra vienas svarbiausių  projektų  mūsų šalies energetikoje, nes jis atveria duris Lietuvos ir Baltijos valstybių gamtinių dujų perdavimo sistemų integracijai į bendrą Europos dujų rinką, užtikrina dar vieną alternatyvų dujų šaltinį, o tuo pačiu didesnę ekonominę naudą bei energetinį saugumą visiems projekto partneriams. Kartu naujoji jungtis su mūsų strategine partnere Lenkija kuria naujas galimybes suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklai ir sąlygas konkurencingesnėms gamtinių dujų kainoms šalies rinkoje“,  – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„GIPL projektas yra geras bendrų, kryptingų, aktyvių pastangų bei Europinio solidarumo pavyzdys. Įgyvendinus projektą Baltijos šalių ir Suomijos vartotojai turės didesnį gamtinių dujų tiekimo ir kainos pasirinkimą, o gamtinių dujų rinkos dalyviams atsivers naujos bendradarbiavimo perspektyvos“, – teigia „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

Sudarius sutartį bus skelbiami rangos darbų bei vamzdžių pirkimo konkursai. Lietuvos teritorijoje GIPL dujotiekio statybos darbus numatoma pradėti 2019 m. kovo mėnesį, užbaigus tarptautinio viešojo pirkimo procedūrą.

Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. gruodžio mėn. Pagal projektą dujotiekio ilgis bus apie 500 km, iš jų Lietuvos teritorijoje – 165 km.

Pastačius dujotiekių jungtį sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, o Lenkijos kryptimi – iki 22 TWh per metus, Baltijos šalių dujų rinkas pavers bendros ES dujų rinkos dalimi.

Baltijos šalių ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai pasirašė sutartį, leisiančią paskirstyti dujotiekio jungties su Lenkija projekto sąnaudas.

Daugiašalė tarpoperatorinė sąnaudų paskirstymo sutartis nustato procedūras bei principus, reikalingus įgyvendinti Europos Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūros (ACER) sprendimą dėl Lenkijos-Lietuvos dujotiekio jungties (GIPL) projekto tarpvalstybinio sąnaudų paskirstymo.

Sutartyje, sudarytoje tarp „Amber Grid“, „Conexus Baltic Grid“ (Latvija), „Elering“ (Estija) ir „Gaz-System“ (Lenkija) taip pat apibrėžta, kaip apskaičiuoti ir patikslinti kompensacijas, kurias Baltijos šalių perdavimo sistemų operatoriai (PSO) turi sumokėti Lenkijos PSO, bei apibrėžtos nuostatos kompensacijų grąžinimui, jei Lenkijos PSO iš dujų perdavimo GIPL dujotiekiu gautų papildomas pajamas.

„Ši sutartis yra vienas iš svarbių GIPL projekto įgyvendinimo susitarimų. Joje įtvirtinamas modelis, kaip valstybės projekto partnerės bendrai dalinsis GIPL nauda ir sąnaudomis“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

Baltijos šalių ir Lenkijos PSO susitarimas dėl GIPL projekto sąnaudų paskirstymo leidžia „Amber Grid“ pasirašyti dujotiekių sujungimo sutartį su projekto partnere GAZ-SYSTEM. Rangos darbų ir vamzdžių pirkimo konkursus numatoma skelbti po minėtos sutarties pasirašymo.

2015 m. gegužės 13 d. AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė (o 2017 m. sausio mėn. pakeitė) trišalę sutartį su ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) dėl ES finansinės paramos projektui „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos parengiamieji darbai iki statybos leidimų išdavimo“ finansuoti. Pagal šią sutartį projektui skirta iki 10,2 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). „Amber Grid“ skirta iki 2,51 mln. eurų.

2015 m. spalio 15 d. AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė (o 2017 m. sausio mėn. pakeitė) trišalę sutartį su INEA (ES Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra) dėl ES finansinės paramos projekto veiklai „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba įskaitant papildomą infrastruktūrą“ finansuoti. Pagal šią sutartį projektui skirta iki 266,4 mln. eurų ES finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (CEF). AB „Amber Grid“ skirta iki 57,9 mln. eurų.

Remiantis ACER 2014 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu dėl tarpvalstybinio projekto sąnaudų paskirstymo, be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

GIPL projektas įtrauktas į Europos Sąjungos bendrojo intereso projektų sąrašą, Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSOG) dešimties metų plėtros planą, Baltijos (BEMIP) regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą.

Projektas taip pat į trauktas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą ir Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus dešimties metų (2016–2025 m.) tinklo plėtros planą.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. kartu su Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) sudarė trišalių ES finansinės paramos pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF) sutarčių dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) parengiamųjų darbų ir statybos darbų pakeitimus.

GIPL projekto ES finansinės paramos sutarčių pakeitimai buvo inicijuoti Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui GAZ-SYSTEM S.A. susidūrus su problemomis atliekant GIPL projekto parengiamuosius darbus ir pasiūlius pakeisti dujotiekio maršrutą Lenkijos teritorijoje. Dėl to pasikeitė GIPL projekto apimtis Lenkijos Respublikos teritorijoje bei jo įgyvendinimo terminai. Atsižvelgus į tai, LR Vyriausybė 2016 m. rudenį priėmė sprendimą nukelti GIPL projekto Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos datą iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pagal sudarytą sutarties pakeitimą dėl GIPL projekto statybos darbų AB „Amber Grid“ skirta maksimali ES finansinės paramos suma padidėjo nuo 55 iki 58 mln. eurų. Projekto įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2021 m. gruodžio 31 d. Sutarties pakeitimuose dėl GIPL projekto parengiamųjų darbų AB „Amber Grid“ skirta maksimali ES finansinės paramos suma nepasikeitė ir liko 2,5 mln. Eurų.

GIPL projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. Dėl regioninės svarbos GIPL projektas įtrauktas į ES bendro intereso projektų sąrašą.

GIPL projektą įgyvendina Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatoriai – GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Amber Grid“.

700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs abiejų šalių – Jauniūnų, Lietuvoje ir Hołowczyce  Lenkijoje kompresorių stotis. Bendras orientacinis numatomo dujotiekio ilgis iki 534 km, iš kurių iki 357 km bus nutiesta Lenkijos teritorijoje, o apie 177 km – Lietuvos teritorijoje. Tikslus dujotiekio ilgis paaiškės 2017 m. GAZ-SYSTEM S.A. užbaigus naujojo GIPL maršruto techninę galimybių studiją.

Dalis GIPL projekto įgyvendinimo finansuos ir Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

Lenkijos perdavimo sistemos operatoriui  GAZ-SYSTEM S.A. iki 2021 metų atidėjus Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto įgyvendinimo pabaigą, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorė AB „Amber Grid“ spalio 4 d. nutraukė paskelbtus dujotiekio statybos ir vamzdžių pirkimo konkursus. Paaiškėjus tiksliam GIPL projekto dalies Lenkijoje įgyvendinimo grafikui, „Amber Grid“ šiuos konkursus skelbs iš naujo.

„Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos darbai“ ir „Plieninių vamzdžių, skirtų dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybai” pirkimų procedūrų nutraukimui, bendrovės prašymu, sutikimą davė Viešųjų pirkimų tarnyba.

AB „Amber Grid“ vykdant pirkimų procedūras, GAZ-SYSTEM S.A. informavo, kad Lenkijos teritorijoje numatomi esminiai GIPL projekto pasikeitimai – siekiant išspręsti techninius nesklandumus, su kuriais susidūrė GIPL projekto reikmėms plečiant Rembelszczyzna kompresorių stotį, Lenkijos teritorijoje keičiasi dujotiekio maršrutas. Dėl šių pasikeitimų artimiausiu metu su Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) turės būti suderinti ir pasirašyti trišalių sutarčių dėl ES finansinės paramos GIPL projektui pakeitimai.

„Amber Grid“ visus parengiamuosius GIPL darbus įvykdė pagal anksčiau patvirtintus planus. Tačiau esame priversti atsižvelgti į sudėtingą partnerių situaciją Lenkijoje ir keisti projekto įgyvendinimo terminus bei nutraukti vykdomų pirkimų procedūras, kaip tai numato Viešųjų pirkimų įstatymas. Konkursai bus skelbiami, kai tik bus suderinti nauji projekto įgyvendinimo terminai“, –  sakė AB „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

Vertindama susiklosčiusią situaciją, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame GIPL projekto dalies įgyvendinimas Lietuvoje taip pat numatytas nebe iki 2019 m., bet iki 2021 m. pabaigos.

Šiandien LR Vyriausybė patvirtino dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) specialųjį planą.

Specialusis planas užtikrina, kad GIPL statybos ir eksploatacijos metu būtų racionaliai naudojama žemė ir miškai, numatytos specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, servitutų reikalingų naujajam dujotiekiui nutiesti ir naudoti ribos.

Europos Sąjungos bendrojo intereso projektu „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL), kurį AB „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A., siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

Įgyvendinant šį projektą Lietuvos teritorijoje, bus pastatytas 165 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis nuo Jauniūnų kompresorių stoties iki sienos su Lenkija bei dujų apskaitos stotis.

Europos Komisijos 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu GIPL projektui skirta finansinė ES parama pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) – 10,6 mln. eurų parengiamiesiems darbams ir 295,4 mln. eurų statybos darbams atlikti. Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

2015 metais Lietuvos teritorijoje buvo užbaigtos GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir techninis projektas.  2016 m. balandį AB „Amber Grid“ paskelbė GIPL projekto dalies Lietuvoje statybos darbų bei statybai reikalingų vamzdžių viešuosius pirkimus.

GIPL projekto statybas Lietuvos teritorijoje numatoma baigti 2019 metais.

Inovacijų ir tinklų vykdomoji agentūra (INEA) AB „Amber Grid“ pervedė pirmą išankstinį ES paramos pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) mokėjimą projekto Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) statybos darbams Lietuvos Respublikos teritorijoje finansuoti. Pagal ES finansinės paramos sutartį sudarytą tarp AB „Amber Grid“, Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus GAZ-SYSTEM S.A. ir INEA, išankstinis mokėjimas sudaro 30 proc. nuo finansinės paramos sumos, skirtos einamiesiems, 2016 metams arba beveik 1,2 mln. eurų.

Europos Sąjungos bendrojo intereso projektu „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL), kurį AB „Amber Grid“ įgyvendina kartu su GAZ-SYSTEM S.A., siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

„Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto įgyvendinimas vyksta numatytais terminais. Šiuo metu vykdomi rangovų, atliksiančių statybos darbus bei vamzdžių tiekėjų atrankos konkursai. Europos Sąjungos finansinė parama yra svarbus elementas įgyvendinant projektą, demonstruojantis projekto europinę reikšmę bei ženkliai mažinantis įtaką dujų transportavimo kainoms“, – sako energetikos viceministras Dr. Aleksandras Spruogis.

Įgyvendinant šį projektą bus pastatytas 522 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis nuo Jauniūnų kompresorių stoties Lietuvoje iki Rembelszczyznos kompresorių stoties Lenkijoje. Lenkijoje bus nutiesta apie 357 km, Lietuvoje - apie 165 km dujotiekio.

Europos Komisijos 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu GIPL projektui skirta finansinė ES parama pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) – 10,6 mln. eurų parengiamiesiems darbams ir 295,4 mln. eurų statybos darbams atlikti. Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

2015 metais Lietuvos teritorijoje buvo užbaigtos GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir techninis projektas. 2016 m. rugsėjo mėnesį numatoma gauti statybą leidžiančius dokumentus.

GIPL projekto statybas Lietuvos teritorijoje numatoma baigti 2019 metų liepą.

2016 m. balandžio 19 d. AB „Amber Grid“ paskelbė  pirkimus dėl dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto dalies Lietuvos Respublikos teritorijoje statybos darbų bei statybai reikalingų vamzdžių įsigijimo skelbiamų derybų būdu.

Tai Europos Sąjungos bendrojo intereso projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) dalis, kurį AB „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A. Šiuo projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą.

Pirkimų laimėtojai bus atsakingi už magistralinio dujotiekio statybai reikalingų vamzdžių pristatymą bei dujotiekio ir dujų apskaitos mazgo statybą. Apie 165 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis bus paklotas nuo Lietuvos Jauniūnų kompresorių stoties iki Lietuvos-Lenkijos sienos Lazdijų rajone.

Paraiškas dalyvauti pirkime  dalyviai dėl vamzdžių pirkimo turi pateikti per 30 dienų, dėl statybos darbų – per 70 dienų.

2016 m. kovo 8 d. Centinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbus GIPL projekto techninių specifikacijų projektus, sulaukta didelio potencialių konkursų dalyvių susidomėjimo.

„Tai ne tik didžiausios vertės kada nors Bendrovės vykdytas pirkimas, bet ir ypatingos regioninės reikšmės įgyvendinamas projektas, kuriuo Baltijos valstybių dujų sistemos bus integruotos į bendrą Europos perdavimo tinklą“, – sako Saulius Bilys, AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Įgyvendinant šį projektą numatoma  pastatyti  522 km ilgio 700 mm skersmens magistralinį dujotiekį, kuris  sujungs abiejų šalių – Jauniūnų, Lietuvoje ir Rembelszczyznos Lenkijoje kompresorių stotis. Lenkijoje bus nutiesta apie 357 km, Lietuvoje - apie 165 km dujotiekio.

Europos Komisijos 2014 m. lapkričio 21 d. sprendimu GIPL projektui skirta finansinė ES parama pagal Infrastruktūros tinklų priemonę (CEF) - 10,6 mln. eurų parengiamiesiems darbams ir 295,4 mln. eurų statybos darbams atlikti. Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

2015 metais Lietuvos teritorijoje buvo užbaigtos GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai ir techninis projektas. 2016 m. rugsėjo mėnesį numatoma gauti statybą leidžiančius dokumentus.

GIPL projekto statybas Lietuvos teritorijoje numatoma baigti 2019 metų liepą.

Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. ir  Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ pasirašė trišalę sutartį su Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) dėl ES finansinės paramos projekto veiklai „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statyba įskaitant papildomą infrastruktūrą“ finansuoti. Pagal šią sutartį projektui skirta 295,4 mln. eurų ES finansinė parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

AB „Amber Grid“ skirta iki 55 mln. eurų, GAZ-SYSTEM S.A. – iki 240,3 mln. eurų ES finansinė parama. Bendra numatoma dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto statybos darbų vertė yra 492,2 mln. eurų.

2015 m. gegužės mėn. projektui buvo skirta 10,6 mln. eurų CEF finansinė parama parengiamiesiems darbams iki statybos leidimų išdavimo.

GIPL projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. Dėl šios priežasties Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo. 2013 m. spalio 14 d. Europos Komisija GIPL projektą  įtraukė į ES bendro intereso projektų sąrašą.

GIPL projektą įgyvendina Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatoriai – GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Amber Grid“.

Parengiamieji GIPL projekto įgyvendinamo darbai prasidėjo dar 2010 metais. 2011 m. buvo parengta GIPL verslo aplinkos analizė, 2012-2013 m. parengta GIPL projekto galimybių studija. Procedūros, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje pradėtos 2013 metais.

2015 m. birželio mėn. GAZ-SYSTEM S.A. ir 2015 m. liepos mėn. AB „Amber Grid“ pasirašė sutartis su viešo konkurso būdu atrinktomis teritorijų planavimo ir projektavimo darbus vykdysiančiomis bendrovėmis, dokumentacijos reikalingos GIPL projekto statybos darbams atlikti, parengimui, ir pradėjo projektavimo darbus. 2015 m. rugpjūčio mėn. buvo baigtas GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos teritorijoje.

700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs abiejų šalių – Jauniūnų, Lietuvoje ir Rembelszczyznos Lenkijoje kompresorių stotis. Bendras numatomo dujotiekio ilgis 534 km, iš kurių apie 357 km bus nutiesta Lenkijos teritorijoje, o apie 177 km – Lietuvos teritorijoje.

Bendra numatoma GIPL projekto vertė yra 558 mln. eurų,  iš jų Lenkijos teritorijoje – 422 mln. eurų, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. eurų. Be ES finansinės paramos GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija, pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje.

Planuojama, kad GIPL bus pradėta eksploatuoti 2020 m. pradžioje.

Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto (angl. sutr. GIPL) vykdytojai, Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemų operatoriai, bendrovės GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Amber Grid“, užbaigė svarbų etapą įgyvendinant GIPL projektą – išankstinio pajėgumų paskirstymo (angl. Open Season) procedūros neįpareigojantį etapą.

Projekto vykdytojai šiame etape pasiektus rezultatus vertina teigiamai. Rinkos dalyviai – daugiausia Lenkijos ir Lietuvos gamtinių dujų tiekimo bendrovės – parodė aktyvų susidomėjimą gamtinių dujų perdavimo paslaugomis įgyvendinus GIPL projektą. Kitos suinteresuotosios šalys taip pat išreiškė paramą šiam projektui, kurio įgyvendinimas bus naudingas ir viso Baltijos regiono dujų rinkos dalyviams.

Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriai atsižvelgs į šio etapo rezultatus priimdami atitinkamus sprendimus dėl optimalios GIPL projekto finansavimo struktūros.

GIPL projektu siekiama integruoti Baltijos regiono dujų rinkas į bendrąją ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo patikimumą.

Strateginiame dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekte žengta į naują darbų etapą. Rugpjūčio 21 d. Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos priėmė sprendimą, kuriuo leido vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, susijusią su GIPL statyba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal patvirtintą trasą (su 250 metrų pločio koridoriumi) pradedamas rengti specialusis planas, po jo – techninis projektas.

PAV ataskaitoje įvertintas galimas numatomos ūkinės veiklos poveikis socialinei – ekonominei aplinkai, žmonių sveikatai, dirvožemiui, aplinkos orui, vandens telkiniams, biologinei įvairovei, kraštovaizdžiui, kultūros vertybėms bei kitiems aplinkos komponentams. Magistralinio dujotiekio trasa parinkta stengiantis išvengti reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai, numatytos neigiamą poveikį mažinančios bei kompensacinės priemonės.

Aplinkos apsaugos agentūros sprendimas priimtas vadovaujantis PAV ataskaitą tikrinusių institucijų išvadomis ir įvertinus visuomenės teiktus pasiūlymus. Siekiant kuo labiau supažindinti ir paskatinti visuomenę įsitraukti į poveikio aplinkai vertinimo procesą, PAV ataskaitos buvo skelbiamos nacionalinėje ir vietinėje spaudoje, visuomenės susibūrimo vietose, interneto svetainėje www.ambergrid.lt, vyko ataskaitų pristatymai visose 22 seniūnijose, kurių teritorijose bus statoma dujotiekio trasa.

„Savo kasdienėje veikloje ir įgyvendindami strateginės reikšmės projektus mes griežtai laikomės aplinkosaugos reikalavimų, darbus atliekame taip, kad galima dujotiekio statybos įtaka šalia gyvenančių žmonių gyvenimo kokybei būtų kuo mažesnė.  Mūsų bendrovės veikla, įgyvendinti projektai  ir priimtas sprendimas dėl PAV ataskaitos patvirtina, kad  numatytais sprendiniais bei parinktomis poveikį aplinkai ir namų ūkiams mažinančiomis priemonėmis pasitiki vietos bendruomenės, aplinkosaugininkai ir už kultūros paveldą atsakingi asmenys“, – sako Saulius Bilys, bendrovės AB „Amber Grid“ generalinis direktorius.

Bendras numatomas GIPL ilgis 534 km, iš kurių apie 177 km Lietuvos teritorijoje. 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs Lietuvos Jauniūnų ir Lenkijos Rembelszczyznos (greta Varšuvos) kompresorių stotis.

Europos Komisija GIPL projektą 2013 metais įtraukė į ES bendro intereso projektų sąrašą. 2014 metais Lietuvos Vyriausybė pripažino GIPL projekto dalį Lietuvos teritorijoje valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Projektas taip pat yra įtrauktas į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą, Baltijos regiono (BEMIP) perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą, Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją, Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

Numatoma GIPL projekto vertė 558 mln. eurų, iš jų Lenkijos teritorijoje 422 mln. eurų, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. eurų. Planuojama GIPL eksploatacijos pradžia – 2019 m. pabaiga.

Parengiamieji GIPL projekto įgyvendinamo darbai buvo pradėti 2009 metais. 2011 metais buvo parengta GIPL verslo aplinkos analizė, 2013 m. GIPL galimybių studija. GIPL poveikio aplinkai vertinimo procedūros Lietuvos teritorijoje pradėtos 2013 m. II pusmetį. Šių metų liepą AB „Amber Grid“ pasirašius sutartį su teritorijų planavimo ir projektavimo darbus vykdančia UAB „Ardynas“, pradėtas kitas svarbus etapas – GIPL specialiojo plano parengimas.

Teritorijų planavimo darbus numatoma baigti 2016 metais.

Atsižvelgiant į rinkos dalyvių prašymus gautus iki 2015 m. rugpjūčio 14 d. ir matydami susidomėjimą dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto (angl. sutr. GIPL) pajėgumais, projekto vykdytojai, Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriai, GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Amber Grid“ nusprendė pratęsti išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojančio etapo pajėgumų užsakymo paraiškų priėmimo terminą, kuris buvo pradėta 2015 m. liepos 31 d.

Rinkos dalyviai kviečiami iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. 16:00 val. Centrinės Europos laiku pateikti užpildytą pajėgumų užsakymo formą, nurodant nuolatinių pajėgumų paklausą atitinkančią Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos įleidimo / išleidimo taške Lenkija – Lietuva išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojančio etapo taisyklių nuostatas.

***

Išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojančio etapo metu Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriai siekia įvertinti, kokia yra rinkos dalyvių paklausa GIPL dujotiekio Lenkijos–Lietuvos įleidimo/išleidimo taško nuolatiniams pajėgumams abiem dujų srauto kryptimis.

Rezultatai, gauti šio išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojančio etapo metu, lems atitinkamus sprendimus dėl išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros įpareigojančio etapo vykdymo, kurio metu bus renkami teisiškai įpareigojantys pajėgumų užsakymai.

Pagrindinis dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos pajėgumų užsakymų tikslas – nustatyti, koks yra rinkos dalyvių poreikis dujotiekio pajėgumams ilgu laikotarpiu, bei suformuoti optimalią projekto finansavimo struktūrą.

Papildoma informacija

Nuo to laiko, kai Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai pradėjo aktyviai bendradarbiauti įgyvendindami GIPL projektą, jau priimta visa eilė svarbių sprendimų ir veiksmų.

2013 m. Europos Komisija priėmė sprendimą dėl paramos skyrimo, kuriuo pagal Transeuropinių energetikos tinklų (angl. sutr. TEN-E) programą įsipareigojo GIPL projekto vykdytojams  padengti 50 % poveikio aplinkai vertinimo įgyvendinimo išlaidų. 2014 m. rugpjūčio mėn. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (angl. sutr. ACER) priėmė sprendimą dėl tarpvalstybinio GIPL projekto sąnaudų paskirstymo. Tą patį mėnesį AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. Europos Sąjungos inovacijų tinklo vykdomajai agentūrai (angl. sutr. INEA) pateikė bendras paraiškas dėl dalinio GIPL projekto finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. sutr. CEF).

2015 m. gegužės 13 d. AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė trišalę sutartį su INEA dėl ES finansinės paramos skyrimo dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos parengiamiesiems darbams iki statybos leidimų išdavimo. Pagal šią sutartį, projektui skirta10,6 mln. eurų ES parama pagal CEF.

Lenkija ir Lietuva savo šalių teritorijose aktyviai vykdo GIPL projekto parengiamuosius darbus. Poveikio aplinkai vertinimas Lietuvoje yra beveik baigtas. 2015 m. birželio mėn. GAZ-SYSTEM S.A., o AB „Amber Grid“ 2015 m. liepos mėn. pradėjo GIPL projektavimo darbus.

AB „Amber Grid“ pagal planą tęsia dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto parengiamuosius darbus: šių metų liepą AB „Amber Grid“ pasirašė sutartį su teritorijų planavimo ir projektavimo darbus vykdysiančia UAB „Ardynas“, baigiamas atlikti 2013 m. pradėtas Poveikio aplinkai vertinimas. Šiuo metu pradedamas kitas svarbus etapas – dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos specialiojo plano parengimas.

Šiame etape numatoma parengti teritorijų planavimo sprendinius GIPL dalies Lietuvos teritorijoje vystomam projektui įgyvendinti, taip pat nustatyti optimalias žemės juostas ar plotus, kurie bus skirti naujos dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos statybai Lietuvos teritorijos dalyje. Planuojant šiuos darbus bus užtikrinta, kad objekto statybos ir/ar eksploatacijos metu būtų racionaliai naudojama žemė ir miškai. Taip pat specialiojo plano sprendiniuose bus numatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos ir veiklos plėtojimo tose teritorijose sąlygos bei kiti reikalavimai. Teritorijų planavimo darbus numatoma baigti 2016 metais.

GIPL projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. Projektas įgyvendinamas kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A. Parengiamieji GIPL projekto įgyvendinamo darbai buvo pradėti 2009 metais. 2011 metais buvo parengta GIPL verslo aplinkos analizė, 2013 metais – GIPL galimybių studija.

2015 m. gegužės 13 d. AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė trišalę sutartį su Europos Sąjungos (ES) inovacijų tinklo vykdomąja agentūra (ang. sutr. INEA) dėl ES finansinės paramos skyrimo dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos parengiamiesiems darbams iki statybos leidimų išdavimo. Pagal šią sutartį skirta 10,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. sutr. CEF). Specialiojo plano parengimas yra vienas iš etapų, kuris turi būti įgyvendintas pagal šią trišalę sutartį.

700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs Lietuvos Jauniūnų ir Lenkijos Rembelszczyznos kompresorių stotis. Bendras dujotiekio ilgis 534 km, iš kurių apie 177 km bus nutiesta Lietuvos teritorijoje. GIPL projektas apima ir Rembelszczyznos kompresorių stoties pajėgumų padidinimą bei naujos Gustorzyn kompresorių stoties statybą Lenkijos teritorijoje.

Numatoma GIPL projekto vertė 558 mln. eurų, iš jų Lenkijos teritorijoje 422 mln. eurų, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. eurų. Planuojama GIPL eksploatacijos pradžia – 2019 m. pabaiga.

2014 metais Lietuvos Vyriausybė pripažino GIPL projekto dalį Lietuvos teritorijoje valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Europos Komisija GIPL projektą 2013 metais įtraukė į ES bendro intereso projektų sąrašą. Projektas taip pat yra įtrauktas į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą, Baltijos (BEMIP) regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą,  Seimo patvirtintą Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją, Vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos projekto (angl. sutr. GIPL) vykdytojai, Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemų operatoriai, GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Amber Grid“, susitarė vykdyti  išankstinio pajėgumų paskirstymo (angl. Open Season) procedūros neįpareigojantį etapą.

Šios procedūros metu Lenkijos ir Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriai siekia įvertinti, kokia yra rinkos dalyvių paklausa GIPL dujotiekio Lenkijos–Lietuvos įleidimo/išleidimo taško nuolatiniams pajėgumams abiem dujų srauto kryptimis.

Rezultatai, gauti šio išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojančio etapo metu, lems atitinkamus sprendimus dėl išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros įpareigojančio etapo vykdymo, kurio metu bus renkami teisiškai įpareigojantys pajėgumų užsakymai.

Pagrindinis dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos pajėgumų užsakymų tikslas – nustatyti, koks yra rinkos dalyvių poreikis dujotiekio pajėgumams ilgu laikotarpiu, bei suformuoti optimalią projekto finansavimo struktūrą.

Išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojančio etapo metu rinkos dalyvių prašoma iki 2015-08-14 16:00 val. Centrinės Europos laiku pateikti užpildytą pajėgumų užsakymo formą, atitinkančią Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos išankstinio pajėgumų paskirstymo (Open Season) procedūros neįpareigojančio etapo taisyklių įleidimo / išleidimo taške Lenkija – Lietuva nuostatas.

Papildoma informacija

Nuo to laiko, kai Lenkijos ir Lietuvos perdavimo sistemos operatoriai pradėjo aktyviai bendradarbiauti įgyvendindami GIPL projektą, jau priimta visa eilė svarbių sprendimų ir veiksmų.

2013 m. Europos Komisija priėmė sprendimą dėl paramos skyrimo, kuriuo pagal Transeuropinių energetikos tinklų (angl. sutr. TEN-E) programą įsipareigojo GIPL projekto vykdytojams  padengti 50 % poveikio aplinkai vertinimo įgyvendinimo išlaidų. 2014 m. rugpjūčio mėn. Energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (angl. sutr. ACER) priėmė sprendimą dėl tarpvalstybinio GIPL projekto sąnaudų paskirstymo. Tą patį mėnesį AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. Europos Sąjungos inovacijų tinklo vykdomajai agentūrai (angl. sutr. INEA) pateikė bendras paraiškas dėl dalinio GIPL projekto finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (angl. sutr. CEF).

2015 m. gegužės 13 d. AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė trišalę sutartį su INEA dėl ES finansinės paramos skyrimo dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos parengiamiesiems darbams iki statybos leidimų išdavimo. Pagal šią sutartį, projektui skirta10,6 mln. eurų ES parama pagal CEF.

Lenkija ir Lietuva savo šalių teritorijose aktyviai vykdo GIPL projekto parengiamuosius darbus. Poveikio aplinkai vertinimas Lietuvoje yra beveik baigtas. 2015 m. birželio mėn. GAZ-SYSTEM S.A., o AB „Amber Grid“ 2015 m. liepos mėn. pradėjo GIPL projektavimo darbus.

Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius AB „Amber Grid“ ir Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM S.A. pasirašė trišalę sutartį su Europos Sąjungos (ES) Inovacijų ir tinklų vykdomąja agentūra (INEA) dėl ES finansinės paramos projektui „Dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos parengiamieji darbai iki statybos leidimų išdavimo“ finansuoti. Pagal šią sutartį skirta bendra 10,6 mln. eurų ES parama pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (Connecting Europe Facility, CEF).

Parengiamiesiems projekto darbams finansuoti skirtas maksimalus 50 proc. ES paramos intensyvumas: AB „Amber Grid“ skirta 2,5 mln. eurų, GAZ-SYSTEM S.A. – 8,1 mln. eurų. Bendra numatoma dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto teritorijų planavimo ir projektavimo darbų vertė yra 21,2 mln. eurų.

GIPL projektu siekiama integruoti Baltijos šalių dujų rinkas į bendrą Europos Sąjungos dujų rinką, diversifikuoti dujų tiekimo šaltinius ir padidinti dujų tiekimo saugumą. Projektas įgyvendinamas kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

Parengiamieji GIPL projekto įgyvendinamo darbai buvo pradėti 2009 metais. 2011 metais buvo parengta GIPL verslo aplinkos analizė, 2013 m. GIPL galimybių studija. GIPL poveikio aplinkai vertinimo procedūros Lietuvos teritorijoje pradėtos 2013 m. II pusmetį, jas numatoma baigti 2015 m.

2014 m. lapkričio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino GIPL projekto dalį Lietuvos Respublikos teritorijoje valstybei svarbiu ekonominiu projektu.

700 mm skersmens magistralinis dujotiekis sujungs Lietuvos Jauniūnų ir Lenkijos Rembelszczyznos kompresorių stotis. Bendras dujotiekio ilgis 534 km, iš kurių apie 177 km Lietuvos teritorijoje.

Numatoma GIPL projekto vertė 558 mln. eurų, iš jų Lenkijos teritorijoje 422 mln. eurų, Lietuvos teritorijoje – 136 mln. eurų. Planuojama GIPL eksploatacijos pradžia – 2020 m.

GIPL projektas yra įtrauktas į Europos dujų perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-G) dešimties metų plėtros planą 2013-2022 m., Baltijos (BEMIP) regiono perdavimo sistemos operatorių Dujų regioninį investicijų planą 2014-2023 m., Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu patvirtintą Nacionalinės elektros ir gamtinių dujų perdavimo infrastruktūros prioritetinių projektų įgyvendinimo planą.

Šią informaciją portale paskelbė AB „Lietuvos dujos“, kuri, iki įkuriant AB „Amber Grid“, vykdė gamtinių dujų perdavimo veiklą.

GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Lietuvos dujos“ pasirašė sutartį su konkursą laimėjusia bendrove „ILF Consulting Engineers Polska Sp. z. o. o“ dėl dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos galimybių studijos parengimo.

Galimybių studija turėtų būti parengta 2013 metų pirmą ketvirtį. Studijos rezultatai bus pagrindas tolesniems veiksmams dėl šio projekto įgyvendinimo.

Lenkijos–Lietuvos dujotiekio jungties tiriamuosius darbus (verslo aplinkos analizę ir galimybių studiją) iš dalies finansuoja Europos Komisija Transeuropinių energetikos tinklų programos (TEN-E) lėšomis.

Pernai abi projekte dalyvaujančios bendrovės atliko šio projekto verslo aplinkos analizę. Remiantis preliminariu įvertinimu, Lenkiją ir Lietuvą jungiantis dujotiekis būtų 562 km ilgio, per metus į Baltijos šalis juo būtų galima transportuoti iki 2,3 mlrd. m3 dujų , su galimybe išplėsti pajėgumus iki 4,5 mlrd. m3 per metus.

„GAZ-SYSTEM S.A. ir AB „Lietuvos dujos“ valdybos nusprendė tęsti šios strateginės dujotiekio jungties projekto įgyvendinimą. Esame įsitikinę, kad šis projektas yra labai svarbus siekiant Baltijos šalių energetinio saugumo ir rinkos integracijos.

Palyginti su kitais dujų tiekimo diversifikavimo projektais regione, dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos sukuriama nauda būtų didesnė, nes ši jungtis teiktų prieigą tiek prie ES dujų rinkų, tiek prie pasaulinės SGD rinkos ir, kadangi šia jungtimi būtų galima tiekti dujas į abi puses, besijungiančioms valstybėms ji padidintų dujų tiekimo saugumą“, – kalbėjo AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas – komercijos direktorius Joachim Hockertz.

„Dujotiekio jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos teikiama nauda yra visų pirmą didesnis dujų tiekimo saugumas ir jo diversifikavimas Baltijos šalyse. Mes taip pat vertiname šią investiciją Lietuvos įjungimo į Šiaurės-Pietų dujų koridorių kontekste.

Visa tai gali būti labai vertinga ir svarbu Baltijos šalių rinkai ir vartotojams. Kadangi tai yra prioritetinis projektas eliminuojant „energetines salas“ Europoje, GAZ-SYSTEM S.A. tikisi, kad žymi investicijų dalis bus padengta iš ES fondų“, – sakė GAZ-SYSTEM S.A. valdybos pirmininkas Jan Chadam.

Dujotiekio jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos yra viena iš vadinamojo Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. Baltic Energy Market Interconnection Plan – BEMIP) dalių. BEMIP yra vienas iš prioritetų kuriant energetikos infrastruktūrą, jį ES įvardijo savo Antrojoje strateginėje energetikos apžvalgoje (angl. Second Strategic Energy Review – SER2). Tokio plano paskirtis – sujungti Baltijos jūros regiono dujų ir elektros energijos rinkas bei nutraukti Baltijos šalių atskirtį nuo Europos energijos rinkos.