DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)


Tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Gamtinės dujos jungtimi galės tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijos pusėje. Planuojama, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos bus nutiesta iki 2021 m. pabaigos. Europos Komisija GIPL projektą pripažino bendrojo ES intereso projektu (PCI).

Skaityti daugiau

Investicijos

Preliminari GIPL projekto vertė – 500 milijonų eurų. Investicijos į infrastruktūrą Lietuvos teritorijoje sudarys iki 136 milijonų eurų. Verslo aplinkos analizei ir galimybių studijai parengti bei GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai parengti buvo gauta ES finansinė parama pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą, kuri sudarė 50% nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Europos Komisijos 2014 m. sprendimu GIPL projekto parengiamiesiems darbams skirta iki 10,6 milijonų eurų ir iki 295,4 milijonų eurų statybos darbams atlikti pagal Europos tinklų infrastruktūros priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos, GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje – iš viso 54,9 milijonus eurų. Likusi projekto dalis finansuojama projekto vykdytojų lėšomis.

Projekto nauda

Integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką

Sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei padidins dujų rinkos konkurencingumą

Padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju

Sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos bei Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus

Padidins dujų prekybos likvidumą Baltijos šalių ir Lenkijos prekybos zonose, sustiprins jų regioninį vaidmenį

Naujienos

 

 

Septynios karantino savaitės GIPL dujotiekio statyboms nesutrukdė


Dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas ir veiklos apribojimai neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms – šio strateginio energetikos projekto statybos darbai aktyviai vyksta. Kaip ir planuota, ši ne tik Lietuvai, bet ir viso regiono dujų rinkos dalyviams naudą nešanti jungtis, bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos, o šiemet numatyta atlikti beveik du trečdalius statybos darbų. 

 
Dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas ir veiklos apribojimai neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms – šio strateginio energetikos projekto statybos darbai aktyviai vyksta. Kaip ir planuota, ši ne tik Lietuvai, bet ir viso regiono dujų rinkos dalyviams naudą nešanti jungtis, bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos, o šiemet numatyta atlikti beveik du trečdalius statybos darbų. 
„Vienas didžiausių pastarojo meto energetikos projektų Lietuvoje – dujotiekio tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyba vyksta pagal numatytą tvarkaraštį. Susitelkus, tinkamai organizuojant darbus ir laikantis visų saugos reikalavimų galima dirbti nesustojant nei vienai dienai per septynias karantino savaites. Todėl tikslas nesikeičia – šiemet turi būti nutiesta du trečdaliai šio dujotiekio“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, kuris šiandien lankėsi GIPL statybų aikštelėje prie Kernavės. 
GIPL dujotiekis sujungs Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinką su Lenkija, o tuo pačiu ir Europos Sąjunga, kuri finansuoja reikšmingą šio projekto dalį. Naujasis dujų kelias skirtas ne tik energijos tiekimo saugumo užtikrinimui. Jo nauda, kartu su visa išplėtota energetikos infrastruktūra, įskaitant Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, jungtis tarp valstybių, atsivėrusią Suomijos dujų rinką, duos ir ekonominę naudą ir atsispindės dujų kainoje.  
 
Tapus didžiulės dujų rinkos dalimi, išryškėja komercinės naudos aspektai, apimantys galimybes dalyvauti Lenkijos ir Europos rinkoje, pasiūlyti naujus instrumentus dujų prekyboje ir padidinti SGD terminalo Klaipėdoje panaudojimą. Esant palankioms sąlygoms, GIPL leis transportuoti dujas į ar iš Lenkijos bei kitų ES šalių, taip pat pritaikius papildomus techninius sprendimus tiekti jas į Ukrainą ar Baltarusiją.
 
Pasak bendrovės „EPSO-G“ vadovo Rolando Zuko, savalaikės investicijos į energijos perdavimo ir prekybos infrastruktūrą leidžia visų regiono šalių rinkos dalyviams veikti konkurencijos sąlygomis, didina rinkos patrauklumą bei likvidumą ir dėl to vartotojai galės tiesiogiai pajusti pastaruoju metu susiformavusių itin palankių dujų kainų naudą savo sąskaitose.
„Matome, kad pastačius dujotiekį tarp Estijos ir Suomijos ir liberalizavus šios šalies dujų rinką, prekyba GET Baltic biržoje viršija mūsų lūkesčius – per pirmuosius tris šių metų mėnesius apyvarta buvo didesnė nei planavome per visą pirmąjį pusmetį. Todėl dabar ne tik statome, bet ir modeliuojame, kokias naujas paslaugas, naujus dujų tiekimo maršrutus sukurs ir naujas galimybes atvers pradėjęs veikti dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos“, – pažymėjo R. Zukas. 
GIPL, kurio trasos ilgis Lietuvoje – 165 km, statybos pradėtos šių metų pradžioje. Į Lietuvą iš Lenkijos jau atvežta 85 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 64 km vamzdžių, pakloti pirmieji 5 kilometrai dujotiekio į iškastas tranšėjas. Šiuo metu dujotiekio trasoje taip pat atliekami archeologiniai tyrinėjimai. 
„Sudėtingiausias šių metų darbų etapas prasidės birželio pradžioje, kai Vokietijos partneriai pradės kryptinio horizontalaus gręžimo darbus po Nerimi. Ties Kernave iš vienos pusės ir ties Kazokiškėmis iš kitos upės pusės jau paruoštos darbų aikštelės, baigiamas suvirinti specialus vamzdis, kuris bus pertrauktas po Neries dugnu, 20 metrų gylyje“, –  sakė „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. 
GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
 
 
 
 

Suskleisti

GIPL dujotiekio trasoje vyksta archeologiniai tyrinėjimai


Aktyviai tęsiant numatytus jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos darbus planuojamoje dujotiekio trasoje lygiagrečiai pradėti vykdyti archeologiniai tyrinėjimai. Lietuvos archeologų bendruomenei tai – vienas didžiausių pastarojo meto projektų. 

 
Aktyviai tęsiant numatytus jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos darbus planuojamoje dujotiekio trasoje lygiagrečiai pradėti vykdyti archeologiniai tyrinėjimai. Lietuvos archeologų bendruomenei tai – vienas didžiausių pastarojo meto projektų. 
 
Dujotiekio trasoje darbus vykdo jungtinės archeologų pajėgos iš Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, įmonių „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir „Kultūros vertybių paieška“. Joms vadovaujantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius sako, kad statant dujotiekį, bus išsaugotas archeologinis paveldas: istoriniai radiniai bus moksliškai ištirti, užfiksuoti moksliniuose šaltiniuose, o informacija perduota ateities kartoms. 
„Tai bus pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai atliekant didelio masto statybos projektą, prieš atkasant poros metrų gylio tranšėją dujotiekiui, bus nustumiamas viršutinis derlingos žemės sluoksnis. Tai reiškia, kad per trasą eisime žingsnis į žingsnį su dujotiekio rangovais ir stebėsime, kokie nauji archeologiniai paminklai atsiveria. Pirmą kartą turėsime tokį archeologinį pjūvį, kuris leis mums surinkti daugiau informacijos apie istorinių laikų gyvenimą, žmonių buitį, augaliją. Tokia praktika taikoma Vakarų Europos valstybėse“, – sakė prof. A. Kuncevičius.
Pasak laikinojo „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus, suderinus veiksmus, dujotiekio statyba ir archeologiniai tyrinėjimai sukurs papildomą vertę – bus ne tik nutiesta dujų jungtis su Vakarų Europa, bet ir įvairiais archeologinių tyrimų metodais ištyrinėta nemaža Lietuvos teritorijos dalis.
„Didžiuojamės, kad GIPL projektas nuties ne tik naują energijos tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet ir leis prisidėti prie Lietuvos istorinio palikimo ištyrimo. Dujų jungties statybų metu išsamūs archeologiniai tyrinėjimai vyks beveik 9 tūkstančių kvadratinių metrų plote, o archeologiniai žvalgymai bus atlikti visos dujotiekio trasos plote, apimančiame arti 200 hektarų žemės. Visi kartu prisidedame prie šalies istorijos paveldo pažinimo“, – sako N. Biknius.
Archeologų komandos jau atliko archeologinius žvalgymus – patikrino būsimo dujotiekio trasos reljefą, perėjo plotą su metalo ieškikliu, dronais nufotografavo pasirinktas vietoves. Pasak A. Kuncevičiaus, dabar ruošiamasi antrajam darbų etapui. Beveik per pusę Lietuvos išdėstytoje GIPL trasoje svarbios yra kelios vietovės.
„Būsimo dujotiekio kelyje nuo Širvintų iki Lazdijų išskiriame tris archeologiniu požiūriu itin vertingas vietas – Kernavės apylinkes, Kruonio kraštą ir Alytaus raj., Punios vietovę. Čia jau aptinkame akmens amžiaus mezolito laikotarpio, 1-4 mūsų eros amžių gyvenviečių radinių. GIPL trasa buvo parinkta taip, kad būtų išvengta žinomų archeologinių objektų, todėl surastus iki šiol nežinomus archeologijos paminklus, bus stengiamasi ištirti nestabdant dujotiekio statybos darbų“, – sakė prof. A Kuncevičius.
2020 m. planuojama nutiesti du trečdalius arba 100 km GIPL dujotiekio Lietuvoje. Per tris mėnesius nuo statybos pradžios, į Lietuvą iš Lenkijos atvežta 62 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 40 km vamzdžių, dujotiekio tiesimui paruošta 20 km miško. Dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje – 165 km. Šiuo metu dujotiekio trasoje taip pat atliekami ištyrimo nuo sprogmenų darbai, vasarą planuojami itin sudėtingi kryptinio horizontalaus gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu.
 
2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
 
 
 
 
 
 

Suskleisti

Pažanga

2019 m. gruodžio 30 d. įsigaliojus rangos darbų sutarčiai, nedelsiant pradėtas statyti GIPL dujotiekis. Kviečiame susipažinti su statybos darbų pažanga.

SAUSIS

2020 m. sausio 2 d. paskelbta apie GIPL statybos darbų pradžią. Pradėta žymėti dujotiekių trasa, pradėta sprogmenų paieška dujotiekio statybos darbų zonoje, nustatytose vietose pradėti archeologiniai tyrinėjimai bei kiti statybos startui būtini darbai. Daugiau informacijos.

2020 m. sausio 13 d. į statybų aikštelę pradėti vežti plieniniai vamzdžiai iš Lenkijos. Daugiau informacijos

Per sausį:
  • sužymėta 80 km trasos
  • pristatyta 14 km vamzdžių
  • palei trasą išvežiota 5 km vamzdžių
  • suvirinta į gijas 1 km vamzdyno
  • užsienio gamintojams pateikti užsakymai pagaminti pagrindinius čiaupus, kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kameras ir kitas ilgai gaminamas dujotiekio statybai reikalingas medžiagas.
VASARIS
 
Per pirmąsias šešias GIPL dujotiekio statybos darbų savaites į gijas suvirinti pirmieji dujotiekio trasos kilometrai. Daugiau informacijos.
 
Žemės savininkams už GIPL dujotiekio trasą, eisiančią per jiems priklausančius žemės sklypus „Amber Grid“ išmokėjo apie 1,3 mln. eurų kompensacijų. Daugiau informacijos
 
GIPL statybos darbų konkurso, kurį laimėjo dujotiekių statybos įmonė „Alvora“, rezultatai nesikeičia. Teismas atmetė konkurso nelaimėjusios „MT Group“ bendrovės ieškinio dalį, kuria buvo prašoma „Amber Grid“ pirkimo komisijos sprendimą dėl konkurso nugalėtojo pripažinti neteisėtu. Daugiau informacijos
 

Nuo darbų pradžios sausio mėn. iki vasario pabaigos:

  • nužymėta ~102 km trasos
  • pristatyta 44 km vamzdžių 
  • palei trasą išvežiota 28 km vamzdžių
  • suvirinta į gijas 18 km vamzdyno
  • iškirstas 9 km miško ruožas GIPL trasoje
  • peršviesta 6,3 km suvirinto vamzdyno siūlių.

KOVAS

Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos plitimo grėsmės, GIPL dujotiekių jungties projektas įgyvendinamas be sutrikimų. Aktyviai dirbant su rangovais, užtikrintas stabilus darbas visose grandyse. Projektas vykdomas sparčiau nei numatyta plane - iki kovo pabaigos atlikta 12 proc. viso dujotiekio statybos darbų. 
 
Lygiagrečiai su GIPL dujų jungties statyba prasidėjo suplanuoti archeologiniai tyrinėjimai. Išlikęs istorinis paveldas bus žvalgomas visoje 165 km ilgio dujotiekio trasos teritorijoje. Daugiau informacijos.
 
Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio proga virš dujų jungties su Vakarų Europa iškelta 300 m2 dydžio Lietuvos trispalvė. Daugiau informacijos.
 
Nuo darbų pradžios sausio mėn. iki kovo pabaigos:
  • į Lietuvą atvežta 68 km plieninių vamzdžių 
  • palei trasą išvežiota 54 km vamzdžių
  • suvirinta į gijas 44 km vamzdyno
  • iškirstas 19 km miško ruožas GIPL trasoje
  • peršviesta 22 km suvirinto vamzdyno siūlių
  • nuo sprogmenų ištirta 5 km trasos
  • vykdomi archeologiniai žvalgymai ir detalūs tyrinėjimai.

BALANDIS

Dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje galiojantis karantinas ir veiklos apribojimai balandį neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms. Darbai vyksta kaip numatyta ir net sparčiau. Kaip ir planuota, jungtis bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos, o šiemet numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų. Daugiau informacijos.

Suvirintos ir patikrintos vamzdyno dalys pradėtos leisti į iškastas tranšėjas. 
 
Baigiamas pasirengimas sudėtingiausiems šių metų darbams – horizontaliam kryptiniam gręžimui (HDD) po Nerimi. Planuojama, kad birželio mėn. Darbus pradės Vokietijos partneriai. Ties Kernave iš vienos upės pusės ir ties Kazokiškėmis iš kitos pusės jau paruoštos darbų aikštelės, baigiamas suvirinti specialus vamzdis, kuris bus pertrauktas po Neries dugnu, 20 metrų gylyje.
 
Nuo darbų pradžios sausio mėn. iki balandžio pabaigos:
  • pristatyta 85 km vamzdžių 
  • palei trasą išvežiota 71 km vamzdžių
  • suvirinta į gijas 64 km vamzdyno
  • iškasta tranšėjų ir įleista 6 km vamzdyno
  • peršviesta 50 km suvirinto vamzdyno siūlių
  • vykdyti archeologiniai žvalgymai ir detalūs tyrinėjimai
 
 
 

Projekto vykdytojai

Projektą vykdo Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM. Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.
 
Apie „Amber Grid“
„Amber Grid“ yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė atsakinga už patikimą ir saugų dujų perdavimą (jų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, o taip pat už perdavimo sistemos eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą.
 
Apie GAZ-SYSTEM
Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM yra atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir perdavimo tinklo valdymą Lenkijoje. Jis taip pat yra bendrovės „Polskie LNG“ savininkas, SGD terminalo operatorius.

 

Projekto techniniai parametrai

Dujotiekio ilgis

Bendras dujotiekio ilgis Lietuvos ir Lenkijos teritorijose

508 km

Dujotiekio ilgis Lenkijoje

343 km

Dujotiekio ilgis Lietuvoje

165 km

Jungties pajėgumai

PL->LT  27 TWh/metus

(2,4 mlrd. kub. m/metus)

LT->PL  21 TWh/metus

(1,9 mlrd. kub. m/metus)

 

PL->LT  74 GWh/parą

(6,6 mln. kub. m/parą)

LT->PL  58 GWh/parą

(5,2 mln. kub. m/parą)

 

Projektinis slėgis

Lenkijos terirorijoje

8,4 MPa

Lietuvos teritorijoje

5,4 MPa

 

Projekto grafikas

Dujotiekis nutiestas ir veikia

Pradėti dujotiekio suvirinimo darbai

Į statybų aikštelę atvežti pirmieji dujotiekio vamzdžiai iš Lenkijos

Įsigaliojus rangos darbų sutarčiai, pradėti GIPL dujotiekio statybos darbai

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius