DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)

„Atlikę archeologinius tyrinėjimus statomo dujotiekio teritorijoje, turime pjūvį nuo senosios Lietuvos istorinės sostinės Kernavės iki Rudaminos piliakalnio, esančio Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Itin pasiteisino pirmą kartą Lietuvoje panaudota europinė praktika, kai archeologai kartu su dujotiekio rangovais dalyvavo nuimant viršutinį augalinį sluoksnį ir taip atrado arimuose ar po tankiai sužėlusia žole pasislėpusius vertingus istorinius objektus“, – sakė prof. A. Kuncevičius.

„Dujotiekio statyba ir archeologiniai tyrinėjimai kuria papildomą vertę – ne tik įrengiame galingą energijos arteriją, sujungiančią mus su Vakarų Europa, bet ir padėjome istoriškai ištyrinėti nemažą Lietuvos teritorijos dalį. Gauta nauja informacija apie iki šiol nežinotas akmens amžiaus žmonių gyvenvietes, jų kasdienę buitį ir ūkinę veiklą sukuria solidų pagrindą tolesniems archeologiniams tyrimams, prisidedantiems prie Lietuvos istorijos paveldo pažinimo“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. 

„Oficialiai patvirtinta, kad pirmasis GIPL dujotiekio 73 kilometrų ilgio ruožas, prasidedantis Jauniūnuose yra tinkamas saugiam naudojimui ir numatytų maksimalių pajėgumų perdavimui. Tai reiškia, kad ši jungties atkarpa jau gali tarnauti kaip visavertė Lietuvos dujų perdavimo sistemos dalis. Nenukrypdami nuo plano, toliau tęsiame dujotiekio įrengimo darbus. Skaičiuojame, kad liko suvirinti paskutiniuosius 16 kilometrų vamzdyno ir pabaigti statyti Santakos dujų apskaitos ir slėgio ribojimo stotį. Iki projekto įgyvendinimo pabaigos šių metų gruodį bus vykdomi suplanuoti technologinės įrangos įdiegimo bei dujotiekio prijungimo prie dujų sistemos darbai“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

„Nuo GIPL statybų pradžios, per vienerius metus, įgyvendinome apie 70 proc. darbų. Jau atlikti sudėtingiausi technologiniai sprendimai, toliau tiesiama likusi dujotiekio atkarpa iki Lietuvos–Lenkijos sienos. Lygiagrečiai atliekame jau įrengto dujotiekio patikrą. Dujotiekis tarnaus daugelį metų, todėl privalome įsitikinti, kad ne tik Lietuvai, bet ir visam Baltijos regionui svarbi dujų jungtis veiks patikimai ir, prireikus, dujos galės būti transportuojamos maksimaliu pajėgumu“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Kviečiame peržiūrėti pirmųjų GIPL dujotiekio statybos metų pažangos santrauką.

GIPL 2020 m. leidinys.

„Nedidelės dujotiekio atkarpos nutiesimas per Lietuvos ir Lenkijos sieną, tausojant gamtą, yra dar vienas GIPL projekto pažangą žymintis žingsnis link dujotiekių sujungimo. Atkaklių projektą įgyvendinančių „Amber Grid" profesionalių specialistų ir partnerių pastangų dėka, jau matome aiškią projekto pabaigos perspektyvą“, – sako Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius. 

„GIPL darbų grafikas labai įtemptas, todėl jie niekados nestoja – tokios prabangos leisti sau tiesiog negalime. Nuolatos vertiname situaciją ir koreguojame projekto darbų grafiką taip, kad kuo greičiau užbaigtume šią Lietuvos energetinei nepriklausomybei svarbią jungtį“, – teigia Lietuvos pusėje dirbančios įmonės UAB „Alvora“ generalinis direktorius Tomas Šidlauskas.

„Svarbiausi GIPL darbai, kurie numatomi 2021 metams – užbaigti tiesti dujotiekį iki Lietuvos-Lenkijos sienos, kur įrengsime dujų apskaitos ir slėgio reguliavimo stotį. Lygiagrečiai tęsiant infrastruktūros darbus, kalbamės su rinkos dalyviais dėl pasinaudojimo dujotiekiu sąlygų. Naujas dujotiekis Baltijos šalių, Suomijos ir Lenkijos rinkos dalyviams teiks didelę ekonominę naudą. Jaučiame stiprų susidomėjimą, GIPL dujotiekio pajėgumus rinkai planuojame pasiūlyti jau 2022 m. pradžioje“, – sako N. Biknius.

„Įgyvendinę 52 proc. GIPL statybos darbų, pereiname į antrąją dujotiekio įrengimo darbų dalį. Didindami darbų greitį, siekiame sustiprinti projekto atsparumą pandemijos keliamoms rizikoms. Dujotiekio užpildymas pirmosiomis dujomis sudaro galimybę laiku atlikti eilę kitų suplanuotų darbų, leisiančių pasiekti šių metų tikslą – įgyvendinti 60 procentų GIPL statybos darbų, o visą projektą užbaigti iki 2021 m. pabaigos“, – sako dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projektą įgyvendinančios įmonės „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

„Tarptautinis GIPL dujotiekis nebus tik vamzdynas tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet taps pagrindine arterija, kuri sujungs visos ES ir Baltijos šalių bei Suomijos dujų rinkas. Taip mūsų regione bus užbaigtas Europos bendros dujų rinkos kūrimo procesas, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys turės visišką dujų tiekimo pasirinkimo laisvę. Šiandien svarbiausia, kad sparčiai vykstančios statybos ir toliau būtų tęsiamos pagal nustatytą grafiką ir projektas būtų baigtas, kaip ir planuota, iki 2021 m. pabaigos“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. 

„Pastaruoju metu Lietuvos tinklu perduodame didelius dujų srautus į Latviją, Estiją ir Suomiją. Rugpjūčio duomenimis, dujų srautai Latvijos kryptimi viršijo dujų kiekius, transportuojamus į Kaliningradą ir į Lietuvą. Tai reiškia, kad prekyba dujomis intensyviai vyksta, rinka naudojasi palankiomis pasaulinėmis dujų kainomis ir yra suinteresuota turėti alternatyvių koridorių dujų verslui vystyti“, –  sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

„Sklandžiai užbaigtas sudėtingiausias darbų etapas ir tai, kad jau atlikta beveik 40 proc. suplanuotų GIPL projekto darbų leidžia mums jaustis užtikrintai, kad šis Lietuvai ir visai regiono dujų rinkai svarbus projektas dėl tinkamo dėmesio projekto kokybės ir rizikų valdymui, bus įgyvendintas numatytu laiku. Svarbu tai, kad iki kitų metų pabaigos įgyvendintas GIPL projektas suteiks rinkos dalyviams laisvę rinktis dujų tiekimo šaltinius ir kryptis,“ – sako EPSO-G grupės generalinis direktorius Rolandas Zukas.     

„Vienos dujotiekio gijos po Nemunu pakanka, kad dujos pradėtų tekėtų vamzdynu, o lygiagrečiai klojama antroji  leis užtikrinti nenutrūkstamą dujotiekio darbą vykdant būtinuosius priežiūros darbus ateityje“, – sako N. Biknius.

Lietuvai ir viso regiono dujų rinkai svarbiame dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL projekte, kurį įgyvendina „Amber Grid“, toliau tęsiami sudėtingiausi statybos etapo darbai – horizontalus kryptinis gręžimas (HDD) po Lietuvos upėmis. Aplinką tausojančius darbus atliekantys Vokietijos rangovai „LMR Drilling“, birželio mėnesį sėkmingai nutiesęs dujotiekio atkarpą po Neries upe, šią savaitę pradėjo HDD darbus tiesiant dujotiekį po Nemunu, Alytaus rajone.

Po didžiausia šalies upe 20 metrų gylyje bus nutiesti du apie 700 metrų ilgio vamzdžiai. Lygiagrečiai, vienas šalia kito abu vamzdžiai klojami, užtikrinant saugų dujų tiekimą. Vykdant priežiūros darbus viename vamzdyje, kitu bus galima toliau nenutrūkstamai transportuoti dujas jungtimi įprastu režimu.

„Visuose tokio masto projektuose HDD darbai yra bene didžiausias iššūkis. Skandžiai užbaigti darbai po Nerimi buvo puiki repeticija. Tikimės, kad ir dujotiekio tiesimas po Nemunu įvyks sklandžiai. Tinkama projekto valdymo kokybė ir dėmesys rizikų valdymui užtikrina, kad šis ne tik Lietuvai svarbus dujotiekis bus nutiestas numatytu laiku“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po Nemunu vykdomi Alytaus raj. netoli Punios. Viename Nemuno krante įrengta speciali darbų aikštelė, kurioje išdėstyta sumontuota Vokietijos partnerių atsigabenta įranga. Kitoje upės pusėje jau parengtos dvi suvirintų vamzdžių gijos, kurios gręžimo darbų metu bus nutiestos po Nemuno dugnu.  

HDD technologija, naudojama tiesiant vamzdynus sunkiai prieinamose ar urbanizuotose vietovėse. Gręžiant dujotiekį po upėmis, išsaugomi pakrančių miško plotai, neprarandama vandens augalija ir gyvūnija, išlaikoma natūrali aplinka, jai nepakenkiant. 

Tarptautinė dujotiekių jungtis bus pastatyta iki 2021 m. pabaigos. Šiemet numatyta atlikti du trečdalius statybos darbų. Nuo sausio, kai buvo pradėtas įgyvendinti projektas, iš Lenkijos atgabenta daugiau kaip 120 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 98 km, į tranšėją paguldyta apie 47 km vamzdyno.

Dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos skirta ne tik energijos tiekimo saugumo užtikrinimui. Kartu su visa Lietuvoje išplėtota energetikos infrastruktūra, įskaitant Klaipėdos SGD terminalą, jungtis tarp valstybių, atsivėrusią Suomijos dujų rinką, naujoji jungtis duos ir ekonominę naudą, ir atsispindės dujų kainoje. 

GIPL jungtimi Baltijos šalių kryptimi bus galima transportuoti iki 27 TWh dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus. Įgyvendinus šį projektą, Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

„Dujotiekio tiesimo darbai vyksta sparčiau nei planuota, esame užsitikrinę projekto finansavimą, o įgyvendintas sudėtingas HDD darbų etapas leidžia tikėtis, kad taip pat sklandžiai darbai pavyks ir tiesiant vamzdyną po didžiausia Lietuvos upe“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

„Energijos tiekimo saugumas yra dažna EIB investicijų Baltijos šalyse tema. Ši dujų jungtis su Lenkija yra svarbus žingsnis link pilnos Europos energetikos rinkos integracijos, nes tai leis visoms trims Baltijos šalims ir Suomijai prisijungti prie Europos dujų perdavimo sistemos tinklo“, - teigė EIB viceprezidentas Thomas Östros. 

„Palankios paskolos sąlygos aiškiai parodo EIB pripažinimą ir mūsų įsipareigojimą laiku įgyvendinti GIPL projektą, kuris sukurs ilgalaikę regiono dujų rinkos integracijos vertę ir užtikrins bendrus vartotojų bei dujų rinkos dalyvių skirtingose šalyse interesus“, - sakė „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

„Itin palankiomis sąlygomis su Europos investicijų banku sutartas finansavimas leis užtikrintai tęsti darbus, įgyvendinant ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui svarbų tarptautinės dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos projektą“, – sako „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

„Tai bus pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai atliekant didelio masto statybos projektą, prieš atkasant poros metrų gylio tranšėją dujotiekiui, bus nustumiamas viršutinis derlingos žemės sluoksnis. Tai reiškia, kad per trasą eisime žingsnis į žingsnį su dujotiekio rangovais ir stebėsime, kokie nauji archeologiniai paminklai atsiveria. Pirmą kartą turėsime tokį archeologinį pjūvį, kuris leis mums surinkti daugiau informacijos apie istorinių laikų gyvenimą, žmonių buitį, augaliją. Tokia praktika taikoma Vakarų Europos valstybėse“, – sakė prof. A. Kuncevičius.

„Didžiuojamės, kad GIPL projektas nuties ne tik naują energijos tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet ir leis prisidėti prie Lietuvos istorinio palikimo ištyrimo. Dujų jungties statybų metu išsamūs archeologiniai tyrinėjimai vyks beveik 9 tūkstančių kvadratinių metrų plote, o archeologiniai žvalgymai bus atlikti visos dujotiekio trasos plote, apimančiame arti 200 hektarų žemės. Visi kartu prisidedame prie šalies istorijos paveldo pažinimo“, – sako N. Biknius.

„Būsimo dujotiekio kelyje nuo Širvintų iki Lazdijų išskiriame tris archeologiniu požiūriu itin vertingas vietas – Kernavės apylinkes, Kruonio kraštą ir Alytaus raj., Punios vietovę. Čia jau aptinkame akmens amžiaus mezolito laikotarpio, 1-4 mūsų eros amžių gyvenviečių radinių. GIPL trasa buvo parinkta taip, kad būtų išvengta žinomų archeologinių objektų, todėl surastus iki šiol nežinomus archeologijos paminklus, bus stengiamasi ištirti nestabdant dujotiekio statybos darbų“, – sakė prof. A Kuncevičius.

„Didžiuojamės kurdami Lietuvos energetikos ateitį ir užtikrindami šalies gyventojų bei verslo pasirinkimo laisvę apsirūpinti saugia, įperkama, o ateityje – ir žaliąja energija. Tam pasitarnaus gerai išplėtota ir į Europos Sąjungos dujų tinklą integruota Lietuvos energijos perdavimo infrastruktūra“, – sako Nemunas Biknius, laikinasis dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas.

Siekiant laiku įgyvendinti magistralinio dujotiekio sujungsiančio Lietuvą ir Lenkiją projektą, per pirmąsias šešias darbų savaites į gijas suvirinti pirmieji dujotiekio trasos kilometrai. Per vasarį numatoma suvirinti dešimtadalį šiemet suplanuoto pastatyti dujotiekio dalies. Jau dabar sužymėta du trečdaliai arba 100 km visos dujotiekio trasos, operatyviai mobilizuota technika ir įranga, reikalinga darbams vykdyti.

„Sau ir rangovams keliame ambicingą uždavinį – per 2020 metus nutiesti 100 kilometrų dujotiekio iš 165 km. Tai svarbus projektas ne tik Lietuvai, todėl laiko delsimui neturime, visas dėmesys sutelktas į tai, kad jungtis būtų nutiesta laiku ir kokybiškai“, – teigia laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius. Dujos naujuoju vamzdynu tiek į Lietuvą, Baltijos šalis ir Suomiją, tiek į Lenkiją tekės jau 2021 m. pabaigoje.

„Dėl konkurencijos, kurią sudarė šiame pirkime dalyvavusios Lietuvos ir užsienio kompanijos, GIPL projekto įgyvendinimas kainuos 24 mln. eurų pigiau nei planavome. Vietoje 136 mln. eurų investicijų, projekto kaštai, vertinant vamzdžių ir rangos darbų įsigijimą, sumažės iki 112 mln. eurų. Esame pasiruošę pradėti darbus  ir atlikti juos iki tam skirto laiko – 2021 m. pabaigos“, – sako laikinasis „Amber Grid“ generalinis direktorius Nemunas Biknius.

Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ pirkimų komisija iš naujo įvertinusi galutinius dujotiekių jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos rangos darbų pirkimo konkurso pasiūlymus, nustatė, kad ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė įmonių konsorciumas, kurį sudaro bendrovės „Alvora“ ir „Šiaulių dujotiekio statyba“. Pasiūlymo kaina - 79,85 mln. Eur be PVM.

„Didelė konkurencija dėl konkurse aktyviai dalyvavusių Lietuvos kapitalo ir tarptautinių kompanijų leis mums įgyvendinti GIPL jungties projektą penktadaliu pigiau, palyginti su pradžioje planuotais 136 mln. eurų“, – sako EPSO-G generalinis direktorius Rolandas Zukas.

GIPL – tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos ir Lietuvos, o tuo pačiu Baltijos šalių bei Suomijos perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Jis reikšmingai prisidės prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.

Apie GIPL projektą trumpai

AB „Amber Grid“ pratęsė tarptautinio pirkimo įsigyti statybos darbus dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projekto daliai Lietuvos Respublikos teritorijoje terminą. Paraiškas dalyvauti statybos darbų pirkime konkurso dalyviai turi pateikti iki šių metų rugpjūčio 22 d. 10 val. Pirkimas vykdomas skelbiamų derybų būdu.

Tai Europos Sąjungos bendrojo intereso projekto „Dujotiekių jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos“ (GIPL) dalis, kurį AB „Amber Grid“ įgyvendina kartu su Lenkijos dujų perdavimo sistemos operatoriumi GAZ-SYSTEM S.A.

Pirkimų laimėtojas bus atsakingas už magistralinio dujotiekio ir dujų apskaitos stoties statybą. Apie 165 km ilgio 700 mm skersmens magistralinis dujotiekis bus paklotas nuo Jauniūnų kompresorių stoties Širvintų rajone iki Lietuvos–Lenkijos sienos Lazdijų rajone.

Plieninių vamzdžių pirkime paraiškų laukiama iki rugpjūčio 24 d. 10 val.

Lietuvos teritorijoje GIPL dujotiekio statybos darbus numatoma pradėti 2019 m. II ketvirtį, užbaigus tarptautinio pirkimo procedūrą. Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. gruodžio mėn. Pagal projektą dujotiekio ilgis bus apie 500 km, iš jų Lietuvos teritorijoje – 165 km.

Pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 22 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.

Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemos operatoriai AB „Amber Grid“ ir GAZ-SYSTEM S.A. ketvirtadienį pasirašė tinklų sujungimo sutartį, kuria patvirtino galutinį sprendimą investuoti į dujotiekių jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos (GIPL) projektą bei pradėjo dujotiekio statybos etapą.

„Po intensyvių ir konstruktyvių derybų etapo pereiname į realią jungties statybos stadiją. GIPL projektas yra vienas svarbiausių  projektų  mūsų šalies energetikoje, nes jis atveria duris Lietuvos ir Baltijos valstybių gamtinių dujų perdavimo sistemų integracijai į bendrą Europos dujų rinką, užtikrina dar vieną alternatyvų dujų šaltinį, o tuo pačiu didesnę ekonominę naudą bei energetinį saugumą visiems projekto partneriams. Kartu naujoji jungtis su mūsų strategine partnere Lenkija kuria naujas galimybes suskystintųjų gamtinių dujų terminalo veiklai ir sąlygas konkurencingesnėms gamtinių dujų kainoms šalies rinkoje“,  – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

„GIPL projektas yra geras bendrų, kryptingų, aktyvių pastangų bei Europinio solidarumo pavyzdys. Įgyvendinus projektą Baltijos šalių ir Suomijos vartotojai turės didesnį gamtinių dujų tiekimo ir kainos pasirinkimą, o gamtinių dujų rinkos dalyviams atsivers naujos bendradarbiavimo perspektyvos“, – teigia „Amber Grid“ generalinis direktorius Saulius Bilys.

Sudarius sutartį bus skelbiami rangos darbų bei vamzdžių pirkimo konkursai. Lietuvos teritorijoje GIPL dujotiekio statybos darbus numatoma pradėti 2019 m. kovo mėnesį, užbaigus tarptautinio viešojo pirkimo procedūrą.

Planuojama, kad GIPL dujotiekio statyba bus baigta ir jungtis pradės veikti 2021 m. gruodžio mėn. Pagal projektą dujotiekio ilgis bus apie 500 km, iš jų Lietuvos teritorijoje – 165 km.

Pastačius dujotiekių jungtį sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 TWh gamtinių dujų per metus, o Lenkijos kryptimi – iki 22 TWh per metus, Baltijos šalių dujų rinkas pavers bendros ES dujų rinkos dalimi.