DUJOTIEKIŲ JUNGTIS TARP LENKIJOS IR LIETUVOS (GIPL)


Tai gamtinių dujų infrastruktūra, sujungsianti Lenkijos bei Lietuvos, o tuo pačiu ir Baltijos šalių bei Suomijos gamtinių dujų perdavimo sistemas su Europos Sąjungos (ES) sistema. Gamtinės dujos jungtimi galės tekėti abiem kryptimis. GIPL dujotiekis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties (DKS) Širvintų rajone iki Holovčycių DKS Lenkijos pusėje. Planuojama, kad jungtis tarp Lenkijos ir Lietuvos bus nutiesta iki 2021 m. pabaigos. Europos Komisija GIPL projektą pripažino bendrojo ES intereso projektu (PCI).

Skaityti daugiau

Investicijos

Preliminari GIPL projekto vertė – 500 milijonų eurų. Investicijos į infrastruktūrą Lietuvos teritorijoje sudarys iki 136 milijonų eurų. Verslo aplinkos analizei ir galimybių studijai parengti bei GIPL projekto poveikio aplinkai vertinimo ataskaitai parengti buvo gauta ES finansinė parama pagal Europos Komisijos transeuropinių energetikos tinklų (TEN-E) programą, kuri sudarė 50% nuo tinkamų finansuoti išlaidų. Europos Komisijos 2014 m. sprendimu GIPL projekto parengiamiesiems darbams skirta iki 10,6 milijonų eurų ir iki 295,4 milijonų eurų statybos darbams atlikti pagal Europos tinklų infrastruktūros priemonę (CEF). Be ES finansinės paramos, GIPL projekto statybos darbus finansuos Lietuva, Latvija ir Estija pagal tarpvalstybinį sąnaudų paskirstymo sprendimą, padengdamos dalį GIPL infrastruktūros kaštų Lenkijos teritorijoje – iš viso 54,9 milijonus eurų. Likusi projekto dalis finansuojama projekto vykdytojų lėšomis.

Projekto nauda

Integruos Baltijos šalių ir Suomijos dujų rinkas į bendrą ES dujų rinką

Sukurs prieigą prie alternatyvių dujų tiekimo šaltinių, kelių bei padidins dujų rinkos konkurencingumą

Padidins dujų tiekimo saugumą ir patikimumą – sukuriant tiek papildomus dujų perdavimo pajėgumus, tiek galimybes taikyti ES šalių solidarumo mechanizmus ekstremalios situacijos atveju

Sudarys sąlygas lanksčiau ir efektyviau panaudoti Lenkijos bei Lietuvos SGD terminalus ir perdavimo tinklus

Padidins dujų prekybos likvidumą Baltijos šalių ir Lenkijos prekybos zonose, sustiprins jų regioninį vaidmenį

Naujienos

 

 

GIPL dujotiekio trasoje vyksta archeologiniai tyrinėjimai


Aktyviai tęsiant numatytus jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos darbus planuojamoje dujotiekio trasoje lygiagrečiai pradėti vykdyti archeologiniai tyrinėjimai. Lietuvos archeologų bendruomenei tai – vienas didžiausių pastarojo meto projektų. 

 
Aktyviai tęsiant numatytus jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statybos darbus planuojamoje dujotiekio trasoje lygiagrečiai pradėti vykdyti archeologiniai tyrinėjimai. Lietuvos archeologų bendruomenei tai – vienas didžiausių pastarojo meto projektų. 
 
Dujotiekio trasoje darbus vykdo jungtinės archeologų pajėgos iš Lietuvos istorijos instituto, Klaipėdos universiteto, Vilniaus universiteto, įmonių „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ ir „Kultūros vertybių paieška“. Joms vadovaujantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas prof. Albinas Kuncevičius sako, kad statant dujotiekį, bus išsaugotas archeologinis paveldas: istoriniai radiniai bus moksliškai ištirti, užfiksuoti moksliniuose šaltiniuose, o informacija perduota ateities kartoms. 
„Tai bus pirmas kartas Lietuvos istorijoje, kai atliekant didelio masto statybos projektą, prieš atkasant poros metrų gylio tranšėją dujotiekiui, bus nustumiamas viršutinis derlingos žemės sluoksnis. Tai reiškia, kad per trasą eisime žingsnis į žingsnį su dujotiekio rangovais ir stebėsime, kokie nauji archeologiniai paminklai atsiveria. Pirmą kartą turėsime tokį archeologinį pjūvį, kuris leis mums surinkti daugiau informacijos apie istorinių laikų gyvenimą, žmonių buitį, augaliją. Tokia praktika taikoma Vakarų Europos valstybėse“, – sakė prof. A. Kuncevičius.
Pasak laikinojo „Amber Grid“ vadovo Nemuno Bikniaus, suderinus veiksmus, dujotiekio statyba ir archeologiniai tyrinėjimai sukurs papildomą vertę – bus ne tik nutiesta dujų jungtis su Vakarų Europa, bet ir įvairiais archeologinių tyrimų metodais ištyrinėta nemaža Lietuvos teritorijos dalis.
„Didžiuojamės, kad GIPL projektas nuties ne tik naują energijos tiltą tarp Lietuvos ir Lenkijos, bet ir leis prisidėti prie Lietuvos istorinio palikimo ištyrimo. Dujų jungties statybų metu išsamūs archeologiniai tyrinėjimai vyks beveik 9 tūkstančių kvadratinių metrų plote, o archeologiniai žvalgymai bus atlikti visos dujotiekio trasos plote, apimančiame arti 200 hektarų žemės. Visi kartu prisidedame prie šalies istorijos paveldo pažinimo“, – sako N. Biknius.
Archeologų komandos jau atliko archeologinius žvalgymus – patikrino būsimo dujotiekio trasos reljefą, perėjo plotą su metalo ieškikliu, dronais nufotografavo pasirinktas vietoves. Pasak A. Kuncevičiaus, dabar ruošiamasi antrajam darbų etapui. Beveik per pusę Lietuvos išdėstytoje GIPL trasoje svarbios yra kelios vietovės.
„Būsimo dujotiekio kelyje nuo Širvintų iki Lazdijų išskiriame tris archeologiniu požiūriu itin vertingas vietas – Kernavės apylinkes, Kruonio kraštą ir Alytaus raj., Punios vietovę. Čia jau aptinkame akmens amžiaus mezolito laikotarpio, 1-4 mūsų eros amžių gyvenviečių radinių. GIPL trasa buvo parinkta taip, kad būtų išvengta žinomų archeologinių objektų, todėl surastus iki šiol nežinomus archeologijos paminklus, bus stengiamasi ištirti nestabdant dujotiekio statybos darbų“, – sakė prof. A Kuncevičius.
2020 m. planuojama nutiesti du trečdalius arba 100 km GIPL dujotiekio Lietuvoje. Per tris mėnesius nuo statybos pradžios, į Lietuvą iš Lenkijos atvežta 62 km plieninių vamzdžių, į gijas suvirinta 40 km vamzdžių, dujotiekio tiesimui paruošta 20 km miško. Dujų jungties trasos ilgis Lietuvoje – 165 km. Šiuo metu dujotiekio trasoje taip pat atliekami ištyrimo nuo sprogmenų darbai, vasarą planuojami itin sudėtingi kryptinio horizontalaus gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu.
 
2021 m. pabaigoje pastačius dujotiekių jungtį bus sukurti pajėgumai, leisiantys Baltijos šalių kryptimi transportuoti iki 27 teravatvalandžių (TWh) dujų per metus, Lenkijos kryptimi – iki 21 TWh per metus, o Baltijos šalių dujų rinkos taps bendros ES dujų rinkos dalimi.
 
 
 
 
 
 

Suskleisti

Virš dujų jungties su Vakarų Europa – 300 kvadratinių metrų dydžio Lietuvos trispalvė


Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, virš vieno svarbiausių pastarojo metų energetikos projektų – statomos magistralinės dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos – iškelta 13 metrų pločio ir 23 metrų ilgio trispalvė. 300 kvadratinių metrų dydžio Lietuvos valstybinė vėliava suplevėsavo už Elektrėnų, šalia tiesiamo naujojo tarptautinio dujotiekio, kuris sujungs Baltijos ir Suomijos dujų rinkas su Vakarų Europa.

 
Pasitinkant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-metį, virš vieno svarbiausių pastarojo metų energetikos projektų – statomos magistralinės dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos – iškelta 13 metrų pločio ir 23 metrų ilgio trispalvė. 300 kvadratinių metrų dydžio Lietuvos valstybinė vėliava suplevėsavo už Elektrėnų, šalia tiesiamo naujojo tarptautinio dujotiekio, kuris sujungs Baltijos ir Suomijos dujų rinkas su Vakarų Europa.
„Didžiuojamės kurdami Lietuvos energetikos ateitį ir užtikrindami šalies gyventojų bei verslo pasirinkimo laisvę apsirūpinti saugia, įperkama, o ateityje – ir žaliąja energija. Tam pasitarnaus gerai išplėtota ir į Europos Sąjungos dujų tinklą integruota Lietuvos energijos perdavimo infrastruktūra“, – sako Nemunas Biknius, laikinasis dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas.
Numatoma, kad dujos naujuoju GIPL dujotiekiu pradės tekėti 2021 m. pabaigoje. 508 km ilgio dujotiekis drieksis nuo Jauniūnų dujų kompresorių stoties Lietuvoje iki Holovčycių dujų kompresorių stoties Lenkijoje. „Amber Grid“ kelia sau ambicingą tikslą – per 2020 m. nutiesti beveik du trečdalius vamzdyno, t. y. apie 100 kilometrų iš 165 km. 
 
Tiesiant dujotiekį, pažymėtoje trasoje nuo Širvintų iki Alytaus, kasdien aktyviai vyksta darbai - pristatomi plieniniai vamzdžiai, į gijas jau suvirinta daugiau kaip 23 km dujotiekio. Ypatingas dėmesys skiriamas darbų saugai. Bendradarbiaujant su vietos bendruomenėmis, atliepiami gyventojų lūkesčiai dėl aplinkos ir dirbamos žemės išsaugojimo, sprendžiamos žemės savininkams kylantys klausimai dėl darbų jų žemės sklypuose.
 
Per kovo mėnesį numatoma pradėti archeologinių tyrinėjimų žvalgymus, dujotiekio trasos ištyrimo nuo sprogmenų darbus. Vasarą planuojami itin sudėtingi kryptinio horizontalaus gręžimo darbai tiesiant dujotiekį po didžiausiomis Lietuvos upėmis – Nerimi ir Nemunu.
 
GIPL dujotiekiu sujungus Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją su Europos Sąjungos dujų tinklu, padidės prieigų prie alternatyvių dujų šaltinių skaičius Baltijos regione, o tai užtikrins didesnį dujų tiekimo saugumą bei konkurenciją.
 
 
 
 
 

Suskleisti

Pažanga

2019 m. gruodžio 30 d. įsigaliojus rangos darbų sutarčiai, nedelsiant pradėtas statyti GIPL dujotiekis. Kviečiame susipažinti su statybos darbų pažanga.

SAUSIS

2020 m. sausio 2 d. paskelbta apie GIPL statybos darbų pradžią. Pradėta žymėti dujotiekių trasa, pradėta sprogmenų paieška dujotiekio statybos darbų zonoje, nustatytose vietose pradėti archeologiniai tyrinėjimai bei kiti statybos startui būtini darbai. Daugiau informacijos.

2020 m. sausio 13 d. į statybų aikštelę pradėti vežti plieniniai vamzdžiai iš Lenkijos. Daugiau informacijos

Per sausį:
  • sužymėta 80 km trasos
  • pristatyta 14 km vamzdžių
  • palei trasą išvežiota 5 km vamzdžių
  • suvirinta į gijas 1 km vamzdyno
  • užsienio gamintojams pateikti užsakymai pagaminti pagrindinius čiaupus, kontrolinio įtaiso paleidimo-priėmimo kameras ir kitas ilgai gaminamas dujotiekio statybai reikalingas medžiagas.
VASARIS
 
Per pirmąsias šešias GIPL dujotiekio statybos darbų savaites į gijas suvirinti pirmieji dujotiekio trasos kilometrai. Daugiau informacijos.
 
Žemės savininkams už GIPL dujotiekio trasą, eisiančią per jiems priklausančius žemės sklypus „Amber Grid“ išmokėjo apie 1,3 mln. eurų kompensacijų. Daugiau informacijos
 
GIPL statybos darbų konkurso, kurį laimėjo dujotiekių statybos įmonė „Alvora“, rezultatai nesikeičia. Teismas atmetė konkurso nelaimėjusios „MT Group“ bendrovės ieškinio dalį, kuria buvo prašoma „Amber Grid“ pirkimo komisijos sprendimą dėl konkurso nugalėtojo pripažinti neteisėtu. Daugiau informacijos
 

Nuo darbų pradžios sausio mėn. iki vasario pabaigos:

  • nužymėta ~102 km trasos
  • pristatyta 44 km vamzdžių 
  • palei trasą išvežiota 28 km vamzdžių
  • suvirinta į gijas 18 km vamzdyno
  • iškirstas 9 km miško ruožas GIPL trasoje
  • peršviesta 6,3 km suvirinto vamzdyno siūlių.

Projekto vykdytojai

Projektą vykdo Lietuvos ir Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriai „Amber Grid“ bei GAZ-SYSTEM. Europos Komisija GIPL projektą pripažino didelės svarbos dujų tiekimo saugumą užtikrinančiu infrastruktūros projektu, reikšmingai prisidedančiu prie ES energetinio saugumo užtikrinimo.
 
Apie „Amber Grid“
„Amber Grid“ yra Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius. Bendrovė atsakinga už patikimą ir saugų dujų perdavimą (jų transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudotojams, o taip pat už perdavimo sistemos eksploatavimą, priežiūrą bei plėtrą.
 
Apie GAZ-SYSTEM
Lenkijos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius GAZ-SYSTEM yra atsakingas už gamtinių dujų perdavimą ir perdavimo tinklo valdymą Lenkijoje. Jis taip pat yra bendrovės „Polskie LNG“ savininkas, SGD terminalo operatorius.

 

Projekto techniniai parametrai

Dujotiekio ilgis

Bendras dujotiekio ilgis Lietuvos ir Lenkijos teritorijose

508 km

Dujotiekio ilgis Lenkijoje

343 km

Dujotiekio ilgis Lietuvoje

165 km

Jungties pajėgumai

PL->LT  27 TWh/metus

(2,4 mlrd. kub. m/metus)

LT->PL  21 TWh/metus

(1,9 mlrd. kub. m/metus)

 

PL->LT  74 GWh/parą

(6,6 mln. kub. m/parą)

LT->PL  58 GWh/parą

(5,2 mln. kub. m/parą)

 

Projektinis slėgis

Lenkijos terirorijoje

8,4 MPa

Lietuvos teritorijoje

5,4 MPa

 

Projekto grafikas

Dujotiekis nutiestas ir veikia

Pradėti dujotiekio suvirinimo darbai

Į statybų aikštelę atvežti pirmieji dujotiekio vamzdžiai iš Lenkijos

Įsigaliojus rangos darbų sutarčiai, pradėti GIPL dujotiekio statybos darbai

Savanorių pr. 28, LT-03116 Vilnius